Kiekvienu konkrečiu atveju arbitražas turi teisę spręsti dėl savo kompetencijos, įskaitant ir arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus. Arbitražo kolegijos atsisakymas priimti ir nagrinėti ginčą arbitraže neapriboja šalių teisės patį ginčą spręsti arbitražo, o ne teismine tvarka ir nereiškia konstatavimo dėl kitų arbitražo teismų kompetencijos nebuvimo. Šia doktrina vadovaujasi ir Lietuvos teismai neskubėdami priimti savo žinion ginčų, kuriems spręsti buvo sudarytos arbitražinės išlygos.
Nors jau retai kyla abejonių dėl arbitražo, kaip vienos iš ginčų sprendimų formos, patrauklumo ir privalumų, praktikoje dar pasitaiko atvejų, kai šalims nėra aišku, kuris būtent arbitražas turi nagrinėti konkretų tarp šalių kilusį ginčą. Sudarydamos sutartis ir numatydamos arbitražines išlygas, šalys retai skiria tam daug dėmesio, todėl arbitražinės išlygos būna neišbaigtos, abstrakčios, keliančios papildomų klausimų ir problemų. Tai ypač aktualu tarptautiniuose ginčuose, kuomet kiekviena šalis siekia, jog ginčas būtų nagrinėjamas jos vietos valstybėje, jos kalba bei taikant jai pažįstamą teisę.
Plačiau: vz.lt
Autorius: GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas Audrius Žvybas
