Viešųjų pirkimų įstatymas taikomas tik tiems pirkimams, kuriuos vykdo įmonės, laikomos perkančiosiomis organizacijomis. Atsakymas į klausimą, kurie juridiniai asmenys yra laikytini perkančiosiomis organizacijomis, apibrėžtas pačiame Viešųjų pirkimų įstatyme, tačiau dėl to nuolat kyla ginčų: tiekėjai ginčija tokių juridinių asmenų įvykdytus pirkimus bei sudarytas sutartis ir reikalauja, kad būtų laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo.
Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta, kad perkančiosiomis organizacijomis laikytini ne tik tokie juridiniai asmenys kaip ministerijos ir savivaldybės, bet ir kriterijus atitinkančios uždarosios akcinės bendrovės ar akcinės bendrovės. Naujausia praktika Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo taisykles, kaip nustatyti, ar uždarosios akcinės bendrovės ar akcinės bendrovės laikytinos perkančiosiomis organizacijomis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar kartą pabrėžė, kad nustatant, ar įmonė turi perkančiosios organizacijos statusą, turi būti vertinama, kokią veiklą ji vykdo, ar ta veikla yra komercinė, kokiais tikslais buvo įsteigta įmonė, ar ji veikia konkurencinėje rinkoje, kiek rinkoje turi konkurentų, ar prisiima riziką dėl veiklos bei iš kur gauna finansavimą veiklai.
Labiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonė gali siekti pelno ir vykdyti komercinę veiklą, tačiau jeigu bent dalis veiklos yra skirta tenkinti nekomercinius viešuosius interesus, juridinis asmuo laikomas perkančiąja organizacija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad jeigu įmonės steigėjas ar pagrindinis dalininkas (perkančioji organizacija) turi teisę be atskiro konkurso įsigyti paslaugas vykdyti savo veiklą (perkančiųjų organizacijų veikla yra skirta tenkinti nekomercinius viešuosius interesus), tai ir kontroliuojamos įmonės veikla atitinka tuos pačius požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šios išvados nekeičia ir tai, kad ši veikla įmonei gali būti pelninga. Papildomai buvo pažymėta, kad tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos perka paslaugas tik išimtinai iš tos įmonės dėl to, jog tik ji gali suteikti paslaugas, tai taip pat laikytina požymiu, kad įmonė yra perkančioji organizacija.
Po šio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo perkančiųjų organizacijų kontroliuojami juridiniai asmenys turi įvertinti, ar jie patys nėra laikytini perkančiosiomis organizacijomis.
Itin aktuali viešųjų pirkimų įstatyme reguliuojama išimtis – vidaus sandoriai. Vidaus sandorių esmė ir yra ta, kad perkančioji organizacija be konkurso iš savo kontroliuojamos įmonės įsigyja darbų, prekių ar paslaugų. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, vidaus sandorių pagrindu įmonės teikiamos paslaugos, vykdomi darbai ar tiekiamos prekės reiškia, kad juridinis asmuo ne rinkos sąlygomis vykdo veiklą ar bent dalį veiklos, o ta veikla yra skirta nekomerciniams viešiesiems interesams tenkinti. Kitaip sakant, vidaus sandorius sudarantis juridinis asmuo turi būti vertinamas kaip perkančioji organizacija.
Anot advokatų kontoros GLIMSTEDT partnerio dr. Deivido Soloveičik, toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas tiesiogiai koreliuoja su Viešųjų pirkimų įstatymo projekte nurodytu vidaus sandorių reguliavimu – perkančiosios organizacijos gali sudaryti vidaus sandorius tik su perkančiosiomis organizacijomis. Pažymėtina, kad nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija turi būti priimta greitu metu, kadangi ši įstatymo redakcija įgyvendina Direktyvą, kuri turi būti perkelta į Lietuvos Respublikos teisės aktus iki 2016 m. balandžio 18 d.
Taip pat naujausias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra aktualus ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams. Tiekėjai turi teisę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, o atsižvelgdami į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką gali vertinti tai, ar atitinkama įmonė teisėtai vykdo pirkimus, ar įmonė neturi pareigos vykdyti pirkimus, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Sutartys, kurios yra sudarytos nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, gali būti pripažintos niekinėmis ir nutrauktos.
Taigi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tik dar kartą patvirtina, kad įmonės negali siekti išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo vien formaliu pagrindu, kad jos yra privatūs juridiniai asmenys ir dalis jų veiklos yra komercinė. Įvertinus nuoseklią jurisprudenciją bei būsimą Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimą dėl vidaus sandorių sudarymo tik tarp perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų organizacijų kontroliuojami juridiniai asmenys bei tiekėjai, dalyvaujantys tos įmonės pirkimuose, turėtų papildomai įvertinti, ar įmonė nėra perkančioji organizacija ir ar jos vykdomi pirkimai negali būti pripažinti neteisėtais.
Autorė: GLIMSTEDT teisininkė Karolina Keršytė
Straipsnis publikuotas vz.lt
