Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikslino[i], kada perkančioji organizacija turi teisę iš viešojo pirkimo pašalinti rimtą profesinį (konkurencijos teisės) pažeidimą padariusį tiekėją. Pasak Teismo, kol vyksta teisminis ginčas dėl sankcijos, paskirtos už konkurencijos teisės pažeidimą, pagrindo pašalinti dalyvį iš viešojo pirkimo nėra.
Konkurencijos įstatyme įtvirtinto draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus pažeidimas, kiti konkurencijos pažeidimai, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos pažeidimai yra laikytini rimtais profesiniai pažeidimais. Dėl jų įmonė gali būti pašalinta iš viešojo pirkimo konkurso.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, dalyvis dėl kartelinio ar kito draudžiamo susitarimo sudarymo iš viešojo pirkimo gali būti pašalintas 3 metus nuo sankcijos už tokį pažeidimą paskyrimo. Dėl kito konkurencijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos ar intelektinės nuosavybės pažeidimo grėsmė būti pašalintam iš viešojo konkurso išlieka vienus metus nuo momento, kai buvo paskirta bausmė už tokį pažeidimą.
Pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo konkurso dėl rimto profesinio pažeidimo yra perkančiosios organizacijos teisė, bet ne pareiga.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikslino, kad perkančioji organizacija teise pašalinti tiekėją iš pirkimo dėl rimto profesinio pažeidimo gali pasinaudoti tik tada, kai tokia galimybė yra aiškiai įvardinta viešojo pirkimo sąlygose. Taigi dalyvis iš konkurso gali būti pašalintas tik tokiu atveju, jei pirkimo sąlygose yra įvardinta, kad už konkretaus pobūdžio (pvz., konkurencijos teisės) rimtą profesinį pažeidimą perkančioji organizacija taikys tokią sankciją.
Aukščiausiasis Teismas minėtose bylose nagrinėjo situaciją, kai iš viešojo pirkimo už rimtą profesinį pažeidimą buvo pašalinti už konkurencijos teisės pažeidimus nubausti ūkio subjektai. Pastarieji tokį perkančiosios organizacijos sprendimą ginčijo argumentuodami, kad nutarimas skirti jiems sankciją už konkurencijos teisės pažeidimą perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo metu buvo neįsiteisėjęs – dėl jo vyko teisminiai ginčai.
Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog tuo atveju, jei teismas Konkurencijos tarybos nutarimą (ar atitinkamą jo dalį) dėl ekonominės sankcijos skyrimo tiekėjui panaikintų, o tiekėjo pasiūlymas jau būtų atmestas ir (ar) jam būtų uždrausta dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose, nukentėtų tokio viešojo pirkimo dalyvio interesai.
Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nėra svarbu, jog pats Konkurencijos tarybos nustatytas pažeidimas nėra ginčijamas. Pakanka, jog vyktų teisminis ginčas dėl paskirtos baudos dydžio – tokiu atveju pagrindo perkančiajai organizacijai pašalinti tiekėją iš pirkimo dėl rimto profesinio pažeidimo nėra.
Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ne tik konkurencijos, bet ir kitų rimtų profesinių nusižengimų, už kuriuos skiriama bauda ar ekonominė sankcija, atveju. Konkrečiau, pagrindas šalinti tiekėją iš viešojo pirkimo už tokių pažeidimų padarymą atsirastų tada, kai sprendimas skirti baudą ar ekonominę sankciją būtų įsiteisėjęs ir jokia apimtimi nebūtų ar negalėtų būti ginčijamas teisme.
[i] 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartys bylose Nr. e3K-3-301-916/2018 ir Nr. e3K-3-300-690/2018
Straipsnis publikuotas naujienų portale Vz.lt
GLIMSTEDT advokatas dr. Feliksas Miliutis specializuojasi viešųjų pirkimų, viešojo ir privataus sektorių partnerystės, konkurencijos teisės, energetikos teisės srityse. „The Legal 500“ rekomenduojamasES ir konkurencijos teisės bei energetikos, viešųjų pirkimų ir PPP teisės ekspertas.
