ES investicijos UAB „DEVOLD“ energetiniam efektyvumui
Advokatų kontoros „Glimstedt” klientė UAB „DEVOLD” įgyvendina projektą „Atsinaujinančios energijos išteklių diegimas UAB „DEVOLD“ ga…
Šiandien, kai vartotojai vis intensyviau blokuoja reklamas, o Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas stipriai apriboja galimybes juos pasiekti, influencerių reklama socialiniuose tinkluose tampa vis patrauklesnė. Ji ne tik garantuoja auditorijos pasiekiamumą, bet ir vartotojai labiau linkę pasitikėti rekomendacijoms nei reklamomis. Būtent klausimas, kur baigiasi influencerio rekomendacija, nuomonė ar nuoširdus komentaras ir prasideda reklama, ir kelia diskusijas, kadangi paslėpta reklama yra draudžiama.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sausio mėnesį paskelbė sąrašą influencerių (nuomonės formuotojų), kuriuos šiais metais stebės dėl paslėptos reklamos socialiniuose tinkluose ir galbūt skirs baudas arba parengs rekomendacijas.
Įstatymai reikalauja, kad vartotojas aiškiai atskirtų, jog jam pateikiama informacija yra reklama pagal pateikimo formą, o jeigu aiškiai atpažinti negalima, tuomet privalomas prierašas „Reklama“.
Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nurodoma, jog paslėpta reklama yrabet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama.
Taigi įstatymo prasme ne tik pinigai, bet ir nemokamos paslaugos ar produktai turėtų būti vertinami kaip atsilyginimas už reklamą ir to pagrindu paskelbtas turinys turi būti atitinkamai pažymėtas.
Influencerio skelbiamo turinio kontrolė yra svarbu vertinant, kokį žymėjimą naudoti. Jeigu reklamos davėjas susitarime nurodo, kokį tekstą ar nuotrauką skelbti, ką pasakyti ar kokiu paros laiku paskelbti pranešimą bei reikalauja gauti jo sutikimą prieš paskelbiant informaciją, toks turinys yra reklaminis ir turi būti pažymėtas.
Kita galima bendradarbiavimo forma yra influencerio turinio rėmimas, kai įmonė tiesiog nusprendžia remti influencerį, tačiau jam nepateikia reikalavimų, kokį turinį, kada skelbti ir ar iš viso skelbti. Tokia rėmimo forma yra naudojama televizijoje ir radijuje, kai įmonė sutinka remti programą, tačiau neturi turinio kontrolės, o programos kūrėjai nurodo, jog šią laidą remia tam tikra įmonė ar prekės ženklas. Analogiška situacija galima ir su influenceriais bei jų vaizdo ar garso turinio rėmimu.
Kai kuriose Europos valstybėse egzistuoja taisyklės būtent influenceriams. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Austrijos reklamos savireguliacijos institucijos yra parengusios rekomendacijas influenceriams dėl reklamos žymėjimų reikalavimų, o Vokietijoje teismai jau pradėjo formuoti praktiką, kaip influenceriai turėtų žymėti pranešimus socialiniuose tinkluose.
Jungtinės Karalystės reklamos savireguliacijos institucija teigia, kad influencerių pranešimai turėtų būti laikomi reklama, kai už juos yra sumokama ir užsakovas turi turinio kontrolę.
Tačiau rekomendacijoje pažymima, jog Vartotojų teisių apsauga reikalauja, kad visas apmokamas turinys būtų žymimas kaip reklama arba prie jo būtų nurodoma, jog tai remiamas turinys.
Kaip galėtų būti žymima influencerių reklama nepažeidžiant įstatymų?
Susitarimas dėl turinio kontrolės gali būti esminė sąlyga, kam bus skiriama bauda – reklamos davėjui ar reklamos paslaugos teikėjui.
Reklamos įstatyme nurodoma, jog reklamos davėjas atsako už įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės. Jeigu įmonė turėjo turinio kontrolę prieš užsakydama pranešimą, bauda dėl paslėptos reklamos ar kitų įstatymo reikalavimų neatitinkančios reklamos pažeidimą turėtų atitekti jai.
Beje, influenceriai, kaip fiziniai asmenys ir reklamos paslaugų tiekėjai, už reklamos įstatymo reikalavimus neatitinkančios reklamos skelbimą gali būti baudžiami administracine tvarka, jeigu nustatoma, jog reklamos įstatymas buvo pažeistas dėl influencerio veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą arba influenceris negali pateikti informacijos apie reklamos davėją.
Raminta Bučiūtė yra advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkė, žiniasklaidos teisės ekspertė, besispecializuojanti duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės bei technologijų, žiniasklaidos ir komunikacijų teisės srityje.