Ką būtina žinoti apie vidinius pranešimų apie pažeidimus kanalus

Nuo 2019 m. sausio 1 d. yra įsigaliojęs Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas, kuris taikomas viešiesiems ir privatiesiems juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, užsienio juridinio asmens ar organizacijos padaliniams. Pagal šį įstatymą, bendrovėse, kuriose dirba 50 ar daugiau darbuotojų, privalo būti diegiami vidiniai informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai, o kitose tokie kanalai gali būti diegiami.

Pastebime, kad bendrovėms kyla klausimų dėl šio įstatymo taikymo. Juos verta aptarti plačiau.

Kas yra vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas?

Bendrovė turi imtis reikiamų organizacinių, techninių ir kitų veiksmų, kad būtų įdiegtas vidinis pranešimų kanalas, kuriame informaciją apie pažeidimus galima būtų teikti vienu ar daugiau būdų (asmeniškai kompetentingam subjektui, paštu arba el. paštu, naudojantis interneto platformomis (internetu arba intranetu), telefonu „karštąja linija“ ir pan.).

Kanalas yra skirtas darbuotojams ir asmenims, kuriuos su bendrove sieja ar siejo darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.) pranešti apie bendrovėje pastebėtus galimus pažeidimus.

Apie kokius pažeidimus galima pranešti?

Asmenys informaciją apie pažeidimus gali teikti dėl pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai,  pavojaus aplinkai, kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą, neteisėtos veiklos finansavimo; neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo, neteisėtu būdu įgyto turto, padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą ir kitų pažeidimų.

Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti: (a) Bendrovėje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, (b) kompetentingai institucijai (pavyzdžiui, prokuratūrai) tiesiogiai, arba (c) viešai.

Kokios apsaugos ir skatinimo priemonės turi būti taikomos pranešėjui?

Bendrovė turi užtikrinti pranešėjo konfidencialumą, kad jam nebūtų daromas neigiamas poveikis. Taip pat galima nustatyti atlyginimą už vertingą informaciją, kompensaciją, nemokamą teisinę pagalbą, tam tikrais atvejais ir atleidimą nuo atsakomybės.

Kokius veiksmus rekomenduojama atlikti?

Bendrovė, kuriai privaloma įdiegti vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, turėtų atlikti šiuos veiksmus:

• Sukurti (įdiegti) vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, pavyzdžiui elektroninio pašto adresą, telefono numerį, anketą Bendrovės intranete.
• Paskirti asmenį (kompetentingą subjektą), atsakingą už pranešimų apie pažeidimus vertinimą ir suteikti jam nustatytas funkcijas ir teises. Pažymėtina, jog tokio asmens reputacija ir kvalifikacija turi nekelti abejonių dėl jo galimybių tinkamai įgyvendinti jam paskirtas funkcijas.
• Parengti informacijos apie pažeidimus nagrinėjimo tvarką.
• Peržiūrėti ir papildyti ar pakoreguoti Bendrovėje taikomą asmens duomenų rinkimo ir saugojimo tvarką, privatumo politiką ar kitus su duomenų tvarkymu susijusius dokumentus.
• Apie sukurtą kanalą ir informacijos teikimo tvarką informuoti Bendrovės darbuotojus ir kitus asmenis, kuriems ši tvarka būtų taikoma.

Giedrė Rimkūnaitė-Manke yra advokatų kontoros GLIMSTEDT advokatė, ekspertė. Giedrė vadovauja GLIMSTEDT intelektinės nuosavybės, technologijų, žiniasklaidos ir komunikacijų teisės bei duomenų apsaugos praktikoms, yra projekto „GLIMSTEDT jaunam verslui“ iniciatorė.