Įmonių bankroto procedūrose numatomi esminiai pokyčiai

Advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ teisininkas, advokatas Audrius Žvybas
2013 m. buvo itin aktyvūs bankroto teisės kontekste. 2013 m. kovo 1 d. pradėjo veikti LR fizinių
asmenų bankroto įstatymas, taip pat šį pavasarį buvo patvirtinti net 2 svarbūs LR įmonių bankroto
įstatymo (ĮBĮ) pakeitimų paketai, kurie numato esminių bankroto proceso pertvarkymų.
Administratoriaus parinkimo ginčus spręs kompiuteris
Pirmojo ĮBĮ pakeitimais bus iš esmės pertvarkyta bankroto administratorių skyrimo administruoti
bankrutuojančias bendroves tvarka. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką besikreipiantis dėl bankroto
bylos iškėlimo asmuo privalo nurodyti bankroto administratoriaus kandidatūrą, be to, teismas taip
pat turi teisę savarankiškai, pasitaręs su Įmonių bankroto valdymo departamentu, skirti kitą, nei
buvo nurodyta administratorių. Tokia tvarka, kai kreditorius dar iki kreipimosi į teismą turi susitarti
su potencialiu administratoriumi ir gauti jo sutikimą administruoti bankrutuojančią įmonę, sudaro
prielaidų kreditoriams piktnaudžiauti procesu, siekti, jog būtų paskirtas jiems palankus ir tik to
kreditoriaus interesus ginsiantis administratorius. Dėl šios priežasties bankroto administratoriaus
skyrimas paprastai visada yra ginčijamas kitų kreditorių, teismas dažnai neturi galimybės paskirti
visiškai nešališko administratoriaus. Kartais ginčai dėl administratoriaus itin ištęsia patį bankroto
bylos iškėlimo etapą ir taip neleidžia kreditoriams kuo skubiau ir efektyviau pradėti ginti savo
interesų (tai aiškiai buvo matyti AB bankas Snoras atveju, kada paskirtas administratorius buvo
užginčytas – bankroto byla jau buvo iškelta, tačiau administratoriaus įgaliojimai dar nebuvo galutinai
patvirtinti ir jis galėjo būti atšauktas ar pakeistas).
Naujoji tvarka numato, kad administratoriaus parinkimo klausimas bus patikėtas specialiai sukurtai
kompiuterinei programai, kuri, gavusi suvestus pradinius duomenis apie bankrutuojančios įmonės
dydį, vykdytą veiklą, taip pat kitas esmines savybes, pasiūlys keletą nurodytus kriterijus atitinkančių
administratorių. Konkretų administratorių teismas turės teisę skirti savo nuožiūra ir tokio sprendimo
net neprivalės motyvuoti. Dar daugiau – tokie teismo paskyrimai nebegalės būti skundžiami
apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad taip gali būti ir toliau sudaromos sąlygos skirti pageidaujamus
administratorius, jei sukurtoji programa bus itin primityvi ir tik formaliai atrinkinės kandidatūras.
Skundžiami galės būti tik teismo sprendimai, kuriais nebus paskirti administratoriais tie asmenys,
kuriuos bus atrinkusi programa.
Be to, jei programa pagal įvestus parametrus nepateiks nė vieno administratoriaus kandidatūros,
teismas privalės administratorių parinkti iš asmenų, pateikusių sutikimus administruoti bet kokias
įmones, sąrašo. Šiuo atveju gali atsitikti taip, kad tokių asmenų kompetencija neleis profesionaliai
administruoti bankrutuojančios įmonės ir taip gali būti padaryta žala kreditorių interesams.
Kiti šio paketo pakeitimai susiję su administratorių priežiūra, jų veiklos dokumentų išdavimo tvarkos
keitimu ir panašiomis administracinio pobūdžio priemonėmis.
Kadangi kompiuterinei programai sukurti ir tinkamai išbandyti prireiks ne vieno mėnesio, šių
pakeitimų įsigaliojimas nukeltas ilgam laikui – jie įsigalios tik 2015 m. sausio 1 d.
Lengviau atpažįstami tyčiniai bankrotai
Kitas ĮBĮ pakeitimų paketas įsigalios žymiai greičiau – jau 2013 m. spalio 1 d. Svarbiausia naujovė –
itin išplėstas tyčinio bankroto reguliavimas. Tikėtina, kad tokias naujoves lėmė labai nedidelis
tyčinių bankrotų skaičius bei itin sudėtingas kelias, siekiant pripažinti konkretų bankrotą tyčiniu.
ĮBĮ pakeitimai išplečia tyčinio bankroto apibrėžimą bei, kas yra itin svarbu, aiškiai įtvirtina kelias
prezumpcijas, kada bet kuris bankrotas bus laikomas tyčiniu: kai įmonės veikla perkeliama į naują
įmonę, kai į tokią naują įmonę pereina darbuotojai ir/ar vadovai; kai bendrovė atsiskaitydama su
kreditoriais pažeidžia CK 6.930-1 numatytą mokėjimų eiliškumą ir nesikreipiama dėl privalomo
bankroto bylos iškėlimo, esant tam visiems pagrindams; kai daugiau nei 3 mėnesius bendrovė
nemoka darbo užmokesčio ar kitų susijusių išmokų.
Be to, naujieji pakeitimai įtvirtina 5 gana plačiai ir abstrakčiai suformuluotus pagrindus, kada
teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu. Tai sudarys galimybę kreditoriams lengviau įrodinėti tyčinį
bankroto buvimo faktą ir supaprastins įrodinėjimo naštą.
Taip pat yra nustatyta, kad vienam iš kreditorių padavus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo
tyčiniu, teismas turės kreiptis į visus kitus kreditorius ir sudaryti jiems galimybes pateikti jiems
žinomą informaciją, kuri galėtų patvirtinti tyčinio bankroto buvimo faktą.
Galiausiai, ĮBĮ įtvirtins teismo pareigą bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo institucijoms, jei
bus nustatytas tyčinis bankrotas. Tai sudarys prielaidas patikrinti, ar nėra pagrindo kelti
baudžiamąją bylą dėl skolininko nesąžiningumo ar nusikalstamo bankroto.
Geresnės galimybės susipažinti su bankroto dokumentais
Kita svarbi naujovė – numatyta galimybė kreditoriui savarankiškai patikrinti bankrutuojančios
bendrovės dokumentus. Kadangi ne visada yra pasitikima bankroto administratorių darbu ir
kompetencija, taip pat siekiant sumažinti galimą administratorių šališkumą, numatyta, kad teismas
turės teisę leisti kreditoriui (ar jų grupei), turinčiam virš 10 proc. visų reikalavimų sumos (arba
kreditorių atstovams, jei jie yra profesionalūs teisininkai ar turi teisininko diplomą), susipažinti su
visa bankrutuojančios įmonės informacija – atlikti patikrinimą. Tokie prašymai turės būti motyvuoti.
ĮBĮ taip pat apibrėš sąlygas, terminus, atlyginimo administratoriui už tokį susipažinimą mokėjimo
tvarką. Be to, ši naujovė leis kreditoriams nuspręsti, ar buvo tyčinio bankroto požymių ir ar yra
pagrindo kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Bankrutuojančios įmonės veiklos apribojimai
Dar vienas svarbus pakeitimas yra susijęs su ūkine-komercine bankrutuojančios įmonės veikla.
Dabartinė redakcija leidžia tokią veiklą vykdyti (jei ji mažina nuostolius ir didina galimybes
atsiskaityti su kreditoriais) praktiškai iki paskutinių įmonės gyvavimo dienų. Pakeitimai įtvirtina, kad
ūkine-komercine veikla įmonė galės verstis tik iki tol, kol teismas pripažins įmonę bankrutavusia ir
priims nutartį dėl likvidavimo dėl bankroto. Tai vers kreditorius itin atsargiai priiminėti sprendimą
dėl kreipimosi į teismą šiais klausimais, nes praktikoje dabar tokie klausimai būdavo išsprendžiami
dažniausiai pirmojo kreditorių susirinkimo metu.

Užsisakykite svarbiausias naujienas