Nors Lietuvos žuvininkystės sektoriaus vertė sudaro mažiau nei 0,5 proc. Lietuvos BVP, tačiau Europos Sąjungoje Lietuva gerai žinoma dėl aktyvios jūrinės žvejybos. Su Lietuvos vėliava plaukiojantys laivai žvejoja ne tik Baltijos jūroje, bet ir ties Afrikos krantais, Šiaurės vakarų ir Šiaurės rytų Atlanto vandenyse, Pietų Ramiajame vandenyne, Barenco jūroje.
2018 m. liepos 12 d. ES Teisingumo Teismas byloje UAB „Spika“ ir kiti prieš Lietuvos Respublikos žuvininkystės tarnybą priėmė precedentinį visoms ES valstybėms narėms sprendimą dėl Lietuvos žvejybos kvotų skirstymo principų atitikties ES teisei aiškinimo.
Dėl bylos reikšmės visam ES valstybių narių žuvininkystės sektoriui į nagrinėtą bylą savarankiškai buvo įstojusios ir Lenkija, Prancūzija bei Ispanija, kurios palaikė Lietuvos poziciją.
Advokatų kontora GLIMSTEDT šioje byloje atstovavo didžiąją dalį žvejybos Baltijos jūroje sektoriaus užimančioms žvejybos įmonėms, palaikiusioms Lietuvos poziciją.
Byloje keltas klausimas, ar Lietuvos žvejybos kvotų skirstymo sistema, kurios pagrindą sudaro kvotų skirstymas remiantis istorinių sugavimų duomenimis, atitinka ES teisę. Tai – pagrindinis kvotų skirstymo kriterijus ES valstybėse narėse, todėl nuo minėto ES Teisingumo Teismo sprendimo priklausė viso ES žvejybos laivyno tolimesnė ateitis.
Lietuvoje Teismo sprendimo laukė ne tik administracinės bylos, kuriose buvo sustabdyti procesai, institucijos, tačiau ir įstatymų leidėjai. Seime žuvininkystės reguliavimas – viena iš aktyviausių temų. Per 2017 ir 2018 metus Seime buvo svarstoma daugiau nei 14 Žuvininkystės įstatymo projektų, nors dar 2016 metais Seimas priėmė daugiau nei 3 metus rengtą Žuvininkystės įstatymą.
ES Teisingumo Teismas pripažino, kad Lietuvos nustatyti kvotų skirstymo principai atitinka ES teisę bei jos tikslus. Taip pat itin aktualus teismo vertinimas, į ką buvo atsižvelgta, sprendžiant dėl sektoriaus reguliavimo atitikties ES teisei. Analizuodamas Lietuvos teisinio reguliavimo atitiktį ES teisei bei jos tikslams, teismas vertino kelis esminius kriterijus.
Pirmiausia, Teismas vertino, ar nustatytas teisinis reguliavimas nelemia visiško rinkos uždarymo. Tuo atveju, jeigu naujiems ūkio subjektams paliekama galimybė įeiti į rinką, nors ir ribota, toks reguliavimas laikomas nepažeidžiančiu laisvės užsiimti verslu esmės.
Antra, ar nustatytas teisinis reguliavimas yra orientuotas į ilgalaikius tikslus. Nagrinėjamoje byloje pripažinta, jog istoriškumo principo skirstant kvotas taikymas leidžia išvengti jūrų biologinių išteklių pereikvojimo ir jų atsinaujinimo trikdymo ar kliūčių.
Trečia, Teismas vertino aplinkybę, ar nustatytas teisinis reguliavimas atitinka ūkinės veiklos ilgalaikio planavimo, investicijų ilgalaikės apsaugos, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus. Nagrinėtoje byloje teismas pripažino, jog Lietuvoje įtvirtintas reguliavimas leidžia istoriniams ūkio subjektams ateityje tikėtis gana stabilių žvejybos galimybių, palyginti su ankstesniais metais. Todėl šie ūkio subjektai gali, pirma, atlikti investicijų, dažnai didelių, kurias jie įgyvendino siekdami vykdyti veiklą atitinkamoje rinkoje, amortizaciją ir, antra, planuoti veiklą, kuri būtina siekiant užtikrinti jų valdomo laivyno veiksmingumo išlaikymą.
Taigi pripažintina, jog šioje byloje priimtas ES Teisingumo sprendimas ne tik pripažįsta Lietuvos teisinio reguliavimo tinkamumą, tačiau ir nubrėžia teisinio reguliavimo vertinimo kriterijus, pagrįstus kiekvieno sektoriaus unikaliu bei individualiu vertinimu, į kurį privalo įeiti sektoriaus investicijų bei jų atsiperkamumo analizė bei veiklos tęstinumo bei planavimo užtikrinimas.
Justinas Poderis yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, transporto ir laivybos teisės ekspertas, Žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose asociacijos tarybos pirmininkas, kontoros atstovas „Shiparrested.com“ – teisininkų, arbitrų ir laivybos rinkos specialistų asociacijoje, kurios nariai specializuojasi atstovauti laivininkystės įmonių bei uostų interesams.
Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt
