Po netrumpos pertraukos Europos Komisija paskelbė naujas iniciatyvas įmonių teisės harmonizavimo srityje. Kaip visada, pokyčiai paliestų ne tik tiesioginę ES kompetenciją – naikinti prekybos, kapitalo ir kitokio pobūdžio apribojimus tarp ES valstybių narių. Naujosios direktyvos suvienodintų kai kuriuos reikalavimus bendrovėms ir pakeltų bendrąjį kiekvienos šalies įmonių teisės lygį. Koks bus jų poveikis Lietuvai?
2017 metais ES užbaigė grandiozinį ES įmonių teisės kodifikavimo procesą, kuriuo nuo septintojo dešimtmečio priiminėtos direktyvos buvo sujungtos į vieną. Taigi daugelis naujųjų pakeitimų dabar bus susiję būtent su šios kodifikacijos produktu – Direktyva (ES) 2017/1132.
2018 m. balandžio 25 d. Europos Komisija paskelbė Bendrovių teisės paketą, kuriuo siūloma nustatyti keletą palengvinimų bendrovių steigimo ir tolesnio jų korporatyvinio gyvenimo srityje. Pirmojoje paketo dalyje siūlomais Direktyvos (ES) 2017/1132 pakeitimais būtų įvedama europinė tvarka dėl galimybės skaitmeniniu būdu steigti bendroves. Antrąja pakeitimų dalimi siūloma leisti bendrovėms lengviau judėti Europos Sąjungoje reorganizavimų, persitvarkymų ir buveinės keitimo būdu.
Lietuvoje galimybė steigti bendroves elektroniniu būdu egzistuoja jau keletą metų. Visgi, įgyvendinus Europos Komisijos siūlymus, atsirastų ir papildomų funkcionalumų. Pirma, bendrovę elektroniniu būdu būtų galima įsteigti ir kitoje ES šalyje. Antra, steigimą galėtų atlikti ne tik vienintelis steigėjas, bet ir keletas asmenų. Trečia, dukterines kompanijas skaitmeniniu būdu savoje ar užsienio valstybėje galėtų steigti ir bendrovės.
Kitu Direktyvos (ES) 2017/1132 pakeitimų bloku siūloma galimybė bendrovei perkelti buveinę į kitą valstybę ir netgi persitvarkyti į kitos valstybės reguliuojamą juridinį asmenį. Pavyzdžiui, lietuviška UAB galėtų pavirsti latviška SIA ar estiška OÜ. Anksčiau panašų rezultatą buvo galima pasiekti tik įvykdžius tarpvalstybinį reorganizavimą – lietuviškos ir latviškos ar estiškos bendrovės sujungimą. Taigi naujoji persitvarkymo galimybė atrodo įdomi, nors tokio persitvarkymo sąlygos iš esmės nebus paprastesnės negu reorganizavimo atveju.
Siūlomi pakeitimai skamba žavingai. Išties, argi nesinorėtų kokiam olandui savo keistąjį B.V. paversti lietuviškąja UAB? Arba estui net nepasirodžius Čekijoje skaitmeniniu būdu įsteigti darinį, pavadintą společnost s ručením omezeným? O po to juk būtų puiku to paties darinio buveinę persikelti į Helsinkį.
Finansinių ataskaitų skelbimas ir auditas – štai tikrai svarbūs ES įmonių teisės pasiekimai. Žinoma, dar yra vertybinių popierių prospektų ir finansinių priemonių rinkų reikalavimai, įmonių nemokumo reglamentas, bet tai jau nėra „grynoji“ įmonių teisė. Kapitalo rinkų reguliavimo poveikis įmonių veiklai yra svarbus, tačiau jau susijęs su stambesnėmis bendrovėmis, kurioms judėjimo į kitas valstybes kaštai nėra tokie jau aktualūs.
Iš kitų ES įmonės teisės reikalavimų turime kapitalo palaikymo reliktus, tarpvalstybinių reorganizavimų galimybę ir kai kuriuos kitus epizodinius aspektus.
Taigi ES įmonių teisė yra fragmentiška: prisiliečia prie atskirų aspektų, kurie aktualūs atskiroms juridinių asmenų formoms ir skirtingo masto verslams.
ES įmonių teisės fragmentiškumą reikia turėti galvoje kuriant savąją įmonių teisę. Negalima pasikliauti vien ES bendrovių teise konstruojant Lietuvos (uždarųjų) akcinių bendrovių modelius. Tai, kas taikoma stambesnėms akcinėms bendrovėms, neturėtų būti aklai perkeliama į UAB formos reguliavimą. Priešingai, turėtų būti ieškoma pasverto konkurencinio pranašumo modernizuojant įmonių teisę ir leidžiant verslams organizuotis lanksčiai, nepamirštant kreditorių interesų.
Puikus pavyzdys galėtų būti mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų, informuotųjų investuotojų fondų reguliavimas. Lietuvos proveržis šioje srityje sukrėtė latvius ir estus, kurie tik vėliau suprato, jog jų nacionalinė teisė netinkama privataus kapitalo fondams.
Dažnai verslams bus svarbus ne įmonės įsteigimo greitis ar itin maži kaštai – jei kažkas standartiško, tam yra įgudę ir efektyvūs paslaugų teikėjai, net ir labai turtingose jurisdikcijose. Verslams reikia lankstumo ir kartu tą lankstumą užtikrinančio teisinio tikrumo.
Iš tokių poreikių galima paminėti: (i) būtinybę sušvelninti itin griežtas europines kapitalo pakankamumo taisykles, kurios pagal ES direktyvas nėra privalomos uždarosioms akcinėms bendrovėms, tačiau yra taikomos iš inercijos išplėtus direktyvinį reguliavimą; (ii) galimybę sukurti daugiau akcijų klasių, kurios leistų lanksčiau priimti fondų investicijas ir tinkamai motyvuoti startuolių darbuotojus; (iii) palengvinti finansinės pagalbos įsigyti bendrovės akcijų sąlygas, kadangi dabartinis reguliavimas neadekvačiomis priemonėmis gina kreditorių interesus; (iv) suteikti teisinį tikrumą opciono sandoriui, kuris yra itin paplitęs startuolių ir apskritai įmonių teisės srityje, tačiau iki šiol neturi bent kiek aiškesnio statuso Lietuvos teisėje.
Išvardinti dalykai nėra greitai išsprendžiami. Jiems reikia diskusijos, praktikų bei akademikų įsigilinimo ir pasvertų formuluočių. O tam reikalingi administracinės valdžios resursai – ypač žmogiškieji. Gaila, kad pernelyg didelę šių išteklių dalį ir vėl gali tekti paskirti ne itin reikšmingų direktyvų analizei ir uolumui jas transponuojant į Lietuvos teisę.
Andrius Ivanauskas, advokatų kontoros GLIMSTEDT partneris. Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt
