Valstybės valdomos energetikos bendrovės pradėjo skelbti apie planuojamus tarifų mažinimus vartotojams. Tuo tarpu verslo asociacijos vėl atkreipia dėmesį, kad įmonės subsidijuoja tarifus gyventojams, nors pagal įstatymą, diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas. Verslas ragina valdžią pasinaudoti kitų šalių pavyzdžiu ir perbalansuoti tarifus tarp verslo ir gyventojų, kad brangi elektra neišstumtų Lietuvos įmonių iš rinkos. 2016 metais rinkimai bus rengiami spalio 9 d., todėl būtų optimistiška tikėtis elektros tarifų verslui mažinimo gyventojų sąskaita. Vis dėlto verslą, vartotojus ir politikus tenkinančio sprendimo ir interesų derinimo ieškoti galima ir priešrinkiminiame sezone.
Nors dalis verslo iki 2020 metų gaus ES fondų paramą konkurencingumui didinti, be to, dalies darbdavių darbo užmokesčio sąnaudos bus mažesnės nei Vakarų Europoje, tačiau Lietuvos įmonės neturėtų būti priklausomos nuo ES paramos arba skatinamos didesnes elektros sąnaudas kompensuoti darbo užmokesčio sąskaita.
Į pasiūlymą perbalansuoti elektros tarifus vartotojai ir profsąjungos atsakytų pasiūlymu padidinti valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą, atitinkamai papildyti svarstomą Lietuvos socialinį modelį ir kitais panašiais prašymais. Siekiant užtikrinti konkurencingas elektros kainas be tarifų perbalansavimo, verslas savo ruožtu turėtų prašyti skaidrinti ir efektyvinti valstybės valdomų elektros tinklų bei elektros rezervus teikiančių įmonių veiklą, skirti verslo atstovus į valdybas, didinti tiekimo kokybę.
Elektros tarifų perbalansavimo klausimas turėtų būti svarstomas Ūkio, Finansų, Energetikos ministerijose, Vyriausybėje, Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje, susidedančioje iš visų socialinių partnerių: profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir LR Vyriausybės atstovų, o šalys turi pasirengti kokiems nors mainams.
Pavyzdžiui, 2015 m. I pusmetį elektros kaina Lietuvoje be PVM ir kitų grąžinamų mokesčių vartojantiems nuo 20 MWh iki 500 MWh buvo didesnė nei Švedijoje, Serbijoje, Moldovoje, Norvegijoje, Suomijoje, Bosnijoje, Turkijoje, Bulgarijoje, Juodkalnijoje, Estijoje, Danijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Liuksemburge, Slovėnijoje ar Kroatijoje. Žemiau pateikiami „Eurostat“ duomenys – kaina €/kWh.
Lietuva neturėtų skatinti savo įmonių investuoti į kitus ES ar pasaulio regionus ar būti pigesnės elektros tranzito į Lenkiją prieangiu. Anksčiau buvo planuota, kad ES parama bus panaudota siekiant mažinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) naštą, tačiau kol kas tai dar nepadaryta. Priešrinkiminis laikotarpis yra proga derėtis, derinti socialinių partnerių interesus ir įvertinti galimas naudas bei sudaryti socialinį kontraktą.
Autorius: Mindaugas Jablonskis, GLIMSTEDT asocijuotas partneris, advokatas
Straipsnis publikuotas vz.lt
