ES investicijos UAB „DEVOLD“ energetiniam efektyvumui
Advokatų kontoros „Glimstedt” klientė UAB „DEVOLD” įgyvendina projektą „Atsinaujinančios energijos išteklių diegimas UAB „DEVOLD“ ga…
Lietuvoje žmonės į pinigus dažnai žiūri nepakankamai rimtai, nemėgsta apie juos kalbėti ir skiria per mažai dėmesio jų valdymui. Tačiau, ekonomistės Odetos Bložienės teigimu, finansai yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, užtikrinanti mūsų saugumą, todėl su jais turime elgtis atsakingai, skirti jiems laiko, įprasti juos kontroliuoti ir kalbėtis apie pinigus šeimoje ir su vaikais.
Anot jos, paradoksalu yra tai, kad apie pinigus pradedame daugiau galvoti ir juos taupyti, kai jų pradeda mažėti, pajaučiamas nesaugumas dėl savo ateities, kitaip tariant, kai užklumpa „juodos dienos“.
„Dažnai žmonės ekonomikos pakilimo metu, kai yra didesnis darbo užmokestis, džiaugiasi tuo ir didina savo išlaidas bei mažina taupymą, o kada situacija pradeda blogėti – ekonomika traukiasi, algos mažėja, taupymas tik auga“, – sako pašnekovė.
Vis dėlto būtų idealu, jeigu mes sugebėtume savo finansinius prioritetus ir tikslus, kurie mus pozityviai motyvuotų, sąmoningai išsikelti pakilimo, o ne krizės laikotarpiu, kai atsisakome nebūtinų dalykų dėl saugumo, vedami baimės jausmo ir negatyvių nuostatų.
Pinigų tikslas – suteikti žmogui laisvę ir teikti džiaugsmą, bet visada reikia turėti rezervą, kad taip galėtume jaustis.
„Reikia suvokti tai, kad net ir nedidelis rezervas man pirmiausia leidžia jaustis saugiau ir aš nebijosiu kažko keisti savo gyvenime: keisti darbo, gyvenamosios vietos, netekti darbo, nebijosiu, kad pasikeitusios palūkanos darys įtaką mano mokėjimams, jei turiu paskolą, ir nebijosiu padaryti tam tikrų sprendimų, kurie leidžia jaustis tiesiog laisvesniu ir didesniu savo gyvenimo šeimininku. Nes pokyčių žmonės dažniausiai bijo dėl finansinės dalies“, – tvirtina ekonomistė.
Anot jos, kad žmogus jaustųsi laisvas ir saugus priimdamas tam tikrus gyvenimo sprendimus, jo santaupos turi sudaryti bent jo pusės metų atlyginimo sumą. Tačiau, kaip rodo tyrimai, dabar 30 proc. Lietuvos namų ūkių vidutiniškai turi tik du tūkstančius eurų santaupų.
Kaip tikina pašnekovė, didžioji problema yra ta, kad žmonės kartais nežino, kam taupo: kažkokiai „juodai“ ar „baltai“ dienai. Vis dėlto lengviau taupyti yra tada, kai turime išsikėlę motyvuojantį ir džiuginantį taupymo tikslą. Jeigu mes kiekvienas pagalvotume, kas mus džiugina labiausiai, kokie mūsų veiksmai labiau leistų mėgautis gyvenimu ir nebijoti dėl ateities, tuomet taupymas taptų natūraliu dalyku ir pradėtų teikti džiaugsmą, nes žinotume, dėl ko tai darome. Ar tai būtų taupymas vaikams, ar senatvei, ar svajonių verslui, namui – jei tuos tikslus vizualizuojame, įgyvendinti juos tampa paprasčiau.
„Geras to pavyzdys yra istorija su mokytoja, kuri sugebėjo iš savo nedidelio atlyginimo susitaupyti kelionei aplink pasaulį. Ji turėjo tikslą ir buvo pasidariusi detalų planą, vizualizacijas, kur ji nori nukeliauti, ką nori pamatyti, todėl jai buvo paprasta atidėti tam darbo užmokesčio dalį ir sumažinti kasdienes išlaidas“, – įkvepiančią istoriją prisimena O. Bložienė.
Ekonomistė sutinka, kad sutaupytus pinigus reikia kada nors ir išleisti, kad jie teiktų džiaugsmą. Bet daugeliui žmonių didesnį džiaugsmą gali teikti ne atidėtas pinigų išleidimas, o lepinimasis kasdieniais smulkiais išlaidavimo malonumais. Ir čia ekonomistė nemato problemos, bet tik su viena sąlyga – jei tos išlaidos neviršija 20 proc. mūsų pajamų.
„Yra paprasta formulė, kad būtiniausiems poreikiams (įsipareigojimams, mokesčiams, maistui) mes skiriame apie 50 proc. visų savo pajamų, dar 10–20 proc. reikėtų atidėti taupymui, tačiau kai išlaidos, kurių negalime niekam priskirti (eilutė „kita“), sudaro daugiau kaip 20 proc., tai jau reikėtų susimąstyti ir peržiūrėti tas išlaidas“, – pabrėžia finansų ekspertė.
Anot jos, jeigu taupytume tik tai, kas lieka po atlyginimo, tai niekam nieko niekada neliktų, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, nes visus pinigus ir dar daugiau išleisti žmogui yra vos ne prigimtinis dalykas. Todėl, norint pradėti taupyti, visų pirma reikia pasidaryti savo biudžeto reviziją ir sąmoningai dalį pinigų atidėti.
Žmonės, kurie vis dėlto priėmė sprendimą taupyti „juodai“, „baltai“ dienai ar savo svajonei, turėtų pagalvoti, kaip su santaupomis elgtis efektyviau, kad pinigai nenuvertėtų tiesiog gulėdami banko sąskaitoje. O. Bložienės teigimu, vienas santaupas reikia turėti greitai prieinamas indėliais, o kitas reikėtų išskaidyti ir įdarbinti.
„Todėl vieni pinigai turi būti greitai pasiekiami ir jie tikrai gulės su nulinėmis palūkanomis banke, su galimybe juos pasiimti bet kada, kada tau prireiks. Kita dalis turėtų būti skaidoma į tai, kas uždirbtų pinigus – t. y. investavimą“, – išskiria finansų ekspertė.
Pinigų įdarbinimo būdų yra įvairių ir su skirtingo laipsnio rizika. Tai gali būti ir skolinimas žmonėms sutelktinio skolinimo(si) platformose, investiciniai fondai, vertybiniai popieriai, akcijų, obligacijų pirkimas. Bet kadangi investavimas turi mažesnę ar didesnę riziką, tai tikslinga ne visus pinigus laikyti vienoje vietoje, o investavus mažesnes sumas pasimatuoti ir savo rizikos laipsnį.
„Jauniems žmonėms galima pradėti čiupinėti akcijų rinkas. Kai kurie bankai suteikia galimybę įdėti vieną dolerį į bet kokią Amerikos įmonę ir nusipirkti, pavyzdžiui, „Apple“ akcijų dalelę. Investavimo specialistai pataria investuoti į tai, kas tau patinka, pavyzdžiui, vietoj „Starbucks“ kavos puodelio už tuos du eurus geriau nusipirkti šios įmonės akcijos dalį“, – pasakoja O. Bložienė.
Toks investavimas priverčia praplėsti akiratį apie tai, kas vyksta pasaulio rinkose, domėtis, žiūrėti, kaip sekasi toms įmonėms, į kurias investuojama.
Finansai šeimoje dažnai yra neliečiama ir nemėgstama pokalbių tema, o kartais net tampa ir nemažų konfliktų priežastimi.
„Finansai yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių visame pasaulyje įvyksta skyrybos. Šeimose žmonės nemėgsta kalbėtis apie pinigus, ir Lietuvoje taip pat, nes žmonės šeimas kuria būdami apie 30 metų, kai jau turi savo asmeninius finansinius įpročius, savo pajamas, savo atsakomybes ir supratimą apie juos, ir pradėti vesti bendrą ūkį, ypač kai atsiranda vaikai ir bendri įsipareigojimai, yra sudėtinga, jeigu mes nesame tam pasiruošę“, – teigia ekonomistė.
Anot jos, finansiniai sutarimai ir kalbėjimas apie finansus paliečia daug kitų klausimų šeimoje, todėl, norint išvengti konfliktų, kalbėti apie pinigus, surasti kompromisą ir sutarti dėl jų valdymo strategijos yra būtina.
Ypač moterų neįsitraukimas į šeimos finansinius reikalus ilguoju laikotarpiu turi labai skaudžių padarinių, pavyzdžiui, skyrybų atveju. Pašnekovės manymu, tai yra tas dalykas, kurį turime taisyti, turime skatinti finansinį raštingumą ir kalbėjimą apie pinigus.
O. Bložienės teigimu, Lietuvoje susiklosčiusi nekalbėjimo apie finansus kultūra neleidžia mums būti labiau nepriklausomiems ir lemia savarankiško gyvenimo pradžios sudėtingumą, žemą vaikų finansinį raštingumą, netgi prastus matematikos rezultatus šalies mokyklose.
„Vaikų finansinio raštingumo mokymas yra didžiulė investicija į ateitį, kuri atsipirks maksimaliai, jeigu vaikai supras pinigų vertę, gebės priimti su jais susijusius sprendimus. Ir už tai atsakomybė tenka tėvams. Jie kas dieną savo pavyzdžiu, skatindami atrasti tikslą, motyvuodami, ragindami elgtis su pinigais vienaip ar kitaip, padeda vaikui suformuoti adekvataus elgesio su pinigais įgūdžius“, – įsitikinusi pašnekovė.
Dažniausiai tėvai, mokydami vaikus finansinio raštingumo, pristinga kantrybės ir nuoseklumo, todėl jiems reikėtų pirmiausia ugdyti save, o tada geru pavyzdžiu ir taisyklėmis ugdyti ir vaikų finansinius gebėjimus.
Anot ekonomistės, turime leisti vaikams daryti sprendimus, susijusius su jų pinigais, ir patirti tų sprendimų padarinius. Tik svarbu nepamiršti, kad, augant vaikui, jam reikia duoti didesnę sumą pinigų ir suteikti didesnę atsakomybę už juos.
„Pavyzdžiui, paaugliams kišenpinigių galime duoti ir savaitei, ir net mėnesiui, nes vaikas turi sugebėti paskirstyti savo pinigus. Aišku, bus daugybė atvejų, kada per vieną dieną tie pinigai sprogs, bet vaikas turi pats suvokti tas pasekmes. Nes ateis ta diena, kai jie baigs mokyklas, universitetus, gaus savo atlyginimą kartą ar du per mėnesį ir turės planavimo įgūdžius išsilavinti, tai geriau tegul praktikuojasi su mažomis sumomis“, – sako pašnekovė.
Ekonomistė įsitikinusi, kad vaikai mato, kaip tėvai elgiasi šeimoje: jeigu jie kalba apie pinigus, jeigu sprendžia finansinius klausimus, planuoja biudžetus, įtraukia į tai ir vaikus, jie tokią elgseną būtinai perims.
Ekonomistė, finansų ekspertė Odeta Bložienė apie taupymą, investavimą ir finansinį raštingumą su Richardu Jonaičiu kalbėjosi Vilniaus universiteto ir advokatų kontoros „Glimstedt“ rengiamoje LEAD pokalbių ciklo laidoje „Pinigai „baltai“ dienai: nuo ko pradėti taupyti ir kaip tai daryti efektyviai“.
Vaizdo įrašas: