Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris pristatė planą, pagal kurį, ES suteikus 16 milijardų eurų garantiją, o Europos investicijų bankui (EIB) įdėjus 5 milijardus eurų į Europos strateginių investicijų fondą (EFSI), tai 15 kartų katalizuos investicijas, kurios kartu su kitų bankų paskolomis ir įmonių lėšomis pasieks 315 milijardų eurų. EIB yra bankas, kuriame Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos bei Italijos vyriausybės turi 64,44 procentų akcijų, o likusios priklauso kitų ES šalių vyriausybėms.
Tikriausiai ne vienas verslininkas, bendrovės savininkas, akcininkas ar investuotojas Lietuvoje norėtų, kad, suteikus 100 tūkstančių eurų garantiją, jo turima įmonė ar jos vadovas sugebėtų padaryti pelningą 1,5 milijono eurų investiciją. Kas, jei ne geras ir ilgalaikis pelnas, gali taip paskatinti įmones skolintis ir investuoti savo lėšomis ir bankų paskolomis? Infliacijos grėsmė ir mokestinės lengvatos paprastai paskatina investuoti, bet ar ES išdrįs svarstyti protingą infliacijos grėsmę kaip priemonę?
Viena iš jau seniai išbandytų priemonių skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką ar energetinio efektyvumo didinimą yra atleidimas nuo pelno mokesčio. Šiuo metu viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) elektros energetikos ir dujų sektoriuje jis laikomas per daug didinančiu energijos kainas „mokesčiu“, todėl yra ganėtinai nepopuliarus. Dėl šios priežasties pelningas įmones Lietuvai atleidus nuo mokesčio, kai pelnas investuojamas į atsinaujinančią energetiką ar energetinio efektyvumo didinimą, dalį įmonių paskatintume įgyvendinti J.C Junckerio planą.
Kita alternatyva įmonėms, kad nereikėtų skirti daug savų lėšų – ir toliau teikti prašymus ES finansavimui gauti iš nacionalinių institucijų, tokių kaip Aplinkos projektų valdymo agentūra, Centrinė projektų valdymo agentūra, Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra, UAB Investicijų ir verslo garantijos agentūra, Transporto investicijų direkcija ir Lietuvos mokslo taryba, arba iš tarpnacionalinių institucijų.
Atkreiptinas dėmesys, kad nacionaliniu lygmeniu ES finansavimas ir 2014-2020 metų laikotarpiu turės spręstinų netobulumų. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip iš kitose šalyse, ES finansavimas dažnai nėra skiriamas dėl to, kad skirtingos partijos tusi daugumą Vyriausybėje ir savivaldybėje. Žinant, kad Vokietijos Bavarijos žemės konservatorių vyriausybė neskiria ES investicijų savo žemės sostinei Miunchenui, kurį tradiciškai valdo socialdemokratai, negalime tikėtis, kad Lietuvos politikai kooperuosis labiau nei bavarai. ES neplanuoja kurti geresnio mechanizmo įgyvendintų projektų gyvybingumui, todėl neaišku, kas nutiktų, jeigu ES lėšomis įgyvendinus gatvių apšvietimo efektyvumo didinimo projektą po 3 metų apšvietimas būtų iš esmės sumažintas ar išjungtas. Pareiškėjai, projekto atsipirkimo modeliuotojai turėtų įvertinti faktą, kad savivaldybė, elektros taupymo sumetimais išjungusi 2/3 gatvių apšvietimo lempų Lietuvoje praėjus 3 metams nuo jų įrengimo, nepatyrė jokių pasekmių.
Didelis kiekis paraiškų ES centrinėms institucijoms sukėlė nemaža sumaišties dėl paraiškas vertinančių ekspertų kvalifikacijos supratimo. Dažnai pasitaiko, kad paraiškas vertinantys ekspertai yra konservatyvūs arba labai atsargiai vertina inovacijas, todėl visiems pareiškėjams skiria vidutinius balus. Tokiu būdų technologiškai pažangiausi prašymai atsiduria vienoje gretoje su seno kirpimo pasiūlymais, kas visai neskatina ES inovacijų. ES kol kas dar nežino, kaip spręsti iššūkį, kai išradėjus vertina pasiūlymų net nesuprantantys ekspertai. Laimėtoją gali nulemti ne pasiūlytos inovacijos energetikos srityje gerumas, bet pareiškėjo paaiškinimai dėl projekto įtakos moterų ir vyrų lygybės strategijai, lyčių lygybės įdarbinimo srityje. Kai kada pareiškėjai centrinėms ES institucijoms net nepasisakydavo apie projekto įtaką vienodai apmokamam vienodos vertės darbui ar lygybei priimant sprendimus. Paraiškose ES nepakaktų nurodyti, kad į darbą pareiškėjas priims ir moteris. Įmonės pastebi, kad dėl ES paramos kartais pelnas gaunamas iš neplanuotai atsiradusių pajamų. Taip nutiko vienai Vokietijos bendrovei, pasiūliusiai drėgmės daviklius renovuotiems pastatams, kad neleistų atsirasti pelėsiui.
J.C Junckerio 315 milijardų eurų planas, siekdamas panaikinti investicijų ir konkurencingumo trūkumą, ne tik žada mobilizuoti finansavimą, bet ir sukurti investicijoms draugišką aplinką, pagerinti reguliacinę aplinką ir vykdyti struktūrines reformas. Tai reiškia, kad ES sieks mažinti barjerus tarp šalių ir prižiūrėti nacionalinius projektus bei skirti baudas.
Siekiant gauti finansavimą tiesiogiai iš ES institucijų, reikia nepamiršti kitų aspektų. Visų pirma reikia rasti užsienio partnerius bei „Cross-border“ integracijos aspektą arba ES pasiūlyti projektą, kuris būtų patrauklus modelis ir pamokanti sėkmės istorija kitų ES šalių potencialiems pareiškėjams. Pavyzdžiui, Klaipėda galėtų kreiptis tiesioginio ES finansavimo elektromobilių įkrovimo stotims įrengti argumentuodama, kad iš Švedijos ir Vokietijos keltais atplaukiantys elektromobiliai galės įkrauti savo baterijas Klaipėdoje ir šis transportas mieste išpopuliarės.
Dėl sulėtėjusios ES šalių ekonomikos ir vyriausybių skolų sumažėjo nacionalinis atsinaujinančios energetikos finansavimas, kurio buvo galima prašyti savo kalba. Šiuo metu Ispanijos, Italijos, Portugalijos ir net Vokietijos asmenys kreipiasi finansavimo į ES, todėl prašymų anglų kalba Briuselyje yra smarkiai padaugėję. Anksčiau pareiškėjai lengviau gaudavo finansavimą savo šalyse.
Autorius: GLIMSTEDT asocijuotas partneris, advokatas Mindaugas Jablonskis
Straipsnis publikuotas vz.lt
