
„Masiva group“ įsigijo „Contribee“ akcijas
Siuntų siuntimo platformą siuskpigiau.lt ir kitus internetinės prekybos verslus vystanti „Masiva group“ įsigijo 100 proc. sutelktinio rėmimo platformo…
„Doing business“ paskelbus naujausius reitingus yra kuo pasidžiaugti – užimama vienuolikta vieta yra garbinga, vadinasi, institucijų pastangos keičiant teisės aktus nenuėjo veltui. Ministerijos žada nesustoti ir kitais metais bei tikisi dar didesnių aukštumų, ko aš nuoširdžiai linkiu, tačiau pasiekus aukštumas dažnai iškyla klausimas, o kas toliau?
Svarbu atkreipti dėmesį, kad reitinge šalys nėra išskiriamos pagal jų dydį ar žmogiškuosius resursus, todėl, objektyviai vertinant, užimama pozicija yra dar vertingesnė. Lietuvą lenkia tokios valstybės kaip JAV ar Jungtinė Karalystė, kurios vien dėl savo dydžio daliai verslų yra patrauklesnės nei mažosios. Kita vertus, jei Jungtinės Karalystės dėl tebevykstančio „Brexit“ nebeskaičiuosime kaip ES narės, Lietuvą lenkia tik dvi bendrijos šalys – Danija ir Švedija.
Tačiau pakilimas ar nukritimas keliomis vietomis nebeturi esminės reikšmės – Lietuva yra tarp bendro reitingo lyderių, o savo regione užima pirmaujančias pozicijas.
Beje, naujausiame reitinge dar neatsispindi priimto Nemokumo įstatymo naujovės, kurios ateityje kilstels Lietuvos pozicijas. Šiuo metu tai silpniausia šalies vieta, čia esame 89, o vertinant balais situacija yra šiek tiek prastesnė nei pernai.
Tačiau jokiais būdais nenoriu pasakyti, kad reikia sustoti. Priešingai, aplinkinės valstybės vykdo reformas, todėl svarbu išlaikyti tempą, ypač atkreipiant dėmesį į likusias silpnas vietas, kur Lietuva galėtų pasitempti, ir tai ne tik pagerintų pozicijas reitinge, bet – svarbiausia – suteiktų pozityvų postūmį didinant Lietuvos konkurencingumą.
Smulkiųjų akcininkų padėtis kelia rūpestį. Lietuva prieš kelerius metus taisė Akcinių bendrovių įstatymą, siekdama atsižvelgti į Pasaulio banko (jis sudaro ir „Doing business“ reitingą) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, tačiau spragų dar liko, ypač kalbant apie įmonių vadovų atsakomybę (gauti 4 balai iš 10).
„Doing business” metodikoje siekiama įvertinti, kokia apimtimi atsakytų įmonės vadovas, jei sandoris vyktų tarp dviejų įmonių, kuriose jis yra akcininkas, ir smulkieji akcininkai įrodytų teisme, kad sandoris pažeidė jų interesus.
Lietuvoje įmonės vadovo atsakomybė būtų taikoma tik įrodžius jo aplaidumą ir (ar) tyčinius veiksmus, nukreiptus prieš įmonės interesus, taip pat yra ribotos ir sandorio panaikinimo galimybės ir (ar) vadovo nušalinimo nuo pareigų.
Efektyvesnė smulkiųjų akcininkų teisių apsauga lemia aukštesnę įmonių valdymo kokybę, todėl šios srities reglamentavimo reformos būtų reikšmingos didinant Lietuvos įmonių konkurencingumą ir pritraukiant investicijas į jas.
Verslo pradžios vertinimus galėtume kilstelti visai paprastai – tereikia atsisakyti minimalaus įstatinio kapitalo, šiuo metu siekiančio 2500 Eur, reikalavimo steigiant uždarąją akcinę bendrovę. Šia tema jau buvo diskutuota ne kartą, ir tiek šalininkai, tiek oponentai turi savo argumentų, bet faktas, kad 120 pasaulio šalių taiko nulinį dydį arba jis yra simbolinis, manau, yra iškalbingas.
Minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas atsirado kaip priemonė apsaugoti kreditorius. Šiuolaikiniame versle jis praktiškai nebeatlieka pirminės funkcijos, tačiau yra kliūtis įmonės steigimui, ypač jauniems verslininkams ar moterims, kurių prieiga prie kapitalo dažnai būna ribota. Dar daugiau, dažnai įstatinis kapitalas yra įnešamas, o po to iš įmonės išimamas per įvairius atsiskaitymus, t.y. realiai pinigų sąskaitoje nebebūna.
Lietuvoje verslą galima pradėti steigiant mažąją bendriją. Tai leistų išvengti įstatinio kapitalo reikalavimo, taikomo uždarajai akcinei bendrovei. Ir nors ši verslo pradžios forma turi savo privalumų, tačiau, atsisakius minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo uždarosioms akcinėms bendrovėms, dar labiau išplėstume pasirinkimo galimybes, sukurtume daugiau naujų verslų ir didintume konkurencingumą.
Tačiau svarbiausiu žingsniu laikyčiau net ne teisės aktų pakeitimus, bet nuoseklų jų įgyvendinimą. Įstatymų pakeitimai gali sudėti varneles reitinguose, tačiau turime nepamiršti praktikos. Ar Nemokumo įstatymas, kurį tikrai teigiamai įvertins Pasaulio bankas, iš esmės pakeis tendenciją, kai santykinai retai pasirenkamas įmonės restruktūrizavimas vietoj bankroto? Juk ir vertintojai nori ne šiaip reformos nemokumo srityje, bet galimybės išsaugoti kuo daugiau verslų bei apsaugoti kreditorius nuo didesnių nuostolių.
Tam, kad būtų dažniau pasirinktas restruktūrizavimo procesas, turime keisti ne tik teisės aktus, bet ir mąstymą bei jo pagrindu formuotiną praktiką, kad išsaugotas verslas sukurs didesnę naudą nei turto (pajamų) pa(si)dalinimas bankroto proceso metu.
Minimalaus įstatinio kapitalo atsisakymas taip pat būtų tik simbolinis veiksmas, jei jauniems verslams išliktų reikalavimai dėl apyvartos srityse, kur tie reikalavimai tik apsunkiną veiklą, bet neduoda jokios naudos. Pavyzdžiui, „inočekiui“ gauti (planuojant galimybių studiją) reikia, kad pradedantieji verslai parodytų apyvartą. Tai iškreipia pačios galimybių studijos esmę, nes verslas dar vertina, ar jam verta iš viso startuoti, o valdininkai jau reikalauja apyvartos.
„Doing business“ nėra vienintelis reitingas, kuriame Lietuvos valdžia turėtų siekti geresnių rezultatų. Pasaulio Ekonomikos forumas prieš kelis mėnesius paskelbė šalių konkurencingumo reitingus, kuriuose Lietuva yra 39. „Doing business“ koncentruojasi į verslo sąlygas, tuo tarpu Pasaulio ekonomikos forumo reitingas žvelgia plačiau ir apima žmogiškojo kapitalo rodiklius, inovacijų ekosistemą bei rinkos rodiklius.
Norisi tikėti, kad teigiamas valdžios institucijų užsispyrimas ir kryptingas darbas persikels į sritis, kurios ne tik tiesiogiai gerina verslo sąlygas, bet ir kurią atvirą ir stiprią visuomenę, leidžiančią ne tik pritraukti investicijas, bet ir sukurti maksimalią pridėtinę vertę.
Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas
Šis komentaras buvo publikuotas naujienų portale vz.lt.