Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl reikalavimų, taikytinų medicininės įrangos viešojo pirkimo techninei specifikacijai, ir techninės specifikacijos teisėtumo vertinimo principų. Byloje savo poziciją dėl techninėje specifikacijoje nurodomų reikalavimų pirkimo objektui detalumo pateikė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).
LAT nagrinėtoje byloje[1] ginčas kilo dėl reikalavimų, kuriuos gydymo sektoriuje veikianti perkančioji organizacija nustatė techninėje specifikacijoje įsigydama kraujo tyrimams skirtą įrangą, teisėtumo. Pasak ginčą inicijavusio tiekėjo, perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai buvo nepagrįstai detalūs ir pertekliniai, be to, pirmenybę teikė konkretaus tiekėjo tiekiamai įrangai.
Dėl techninės specifikacijai turiniui taikytinų taisyklių turinio LAT kreipėsi į ESTT, prašydamas pateikti išaiškinimą, ar techninėje specifikacijoje gali būti nurodomi tik su įrangos veikimu susiję (techniniai) reikalavimai ir veikimo rezultato (funkcijų) charakteristikos, ar techninėje specifikacijoje turėtų būti numatyti kokybiniai parametrai ar veikimo rezultato parametrai.
ESTT nurodė, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė veiksmų laisvė (diskrecija) formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino, kokia prekė geriausiai patenkintų jų poreikius. ESTT atkreipė dėmesį, kad viešųjų pirkimų direktyva rengiant technines specifikacijas neteikia pirmenybės nei įrangos individualių charakteristikų (funkcijų), nei tokios įrangos veikimo rezultato svarbai.
Tačiau ESTT pažymėjo, jog techninė specifikacija apskritai turi atitikti vienodo požiūrio ir proporcingumo principus. ESTT taip pat nurodė, kad techninės specifikacijos išsamumo laipsnis turi atitikti proporcingumo principą; kuo išsamesnės techninės specifikacijos nustatomos, tuo didesnė rizika, kad konkretaus gamintojo prekės bus privilegijuojamos. Vadovaudamasis šiuo ESTT išaiškinimu, LAT konstatavo, kad, rengdama techninę specifikaciją, perkančioji organizacija nėra įpareigota kelti reikalavimus medicinos aparatų veikimo rezultatui bei jai nėra draudžiama kelti reikalavimų medicinos aparatų individualioms charakteristikoms. Vis dėlto LAT nurodė, kad nustatyti tam tikrus (specifinius) ar itin detalius reikalavimus viešojo pirkimo objektui galima tik šimtiniais atvejais ir tik tada, kai tai padaryti objektyviai būtina.
Pasak LAT, poreikis itin detaliai apibrėžti pirkimo objektui keliamus techninius reikalavimus privalo būti pagrįstas nurodant detalius jį patvirtinančius argumentus – apibendrintų teiginių apie teikiamų paslaugų sudėtingumą ar jų ypatingą svarbą reikalavimų detalumui pateisinti nepakanka. Detalių reikalavimų pirkimo objektui negalima pateisinti ir papildomų pareigų perkančiajai organizacijai ar kitokio pobūdžio administracinės naštos atsiradimu.
LAT taip pat išaiškino, kad, vertinant techninės specifikacijos teisėtumą, kiekvieną kartą turėtų būti įvertinti šie aspektai: i) konkrečių techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumas; ii) kelių bendrai taikomų ar visumos techninės specifikacijos reikalavimų pritaikymo konkrečiam gamintojui (netiesioginės diskriminacijos); iii) neproporcingo techninės specifikacijos reikalavimų išsamumo (detalumo), dėl kurio privilegijuojami tam tikri tiekėjai (neproporcingai siekiamam tikslui sumažinamos tiekėjų galimybės konkuruoti pirkime).
[1] LAT 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019.
Dr. Feliksas Miliutis, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas. Publikuota naujienų portale vz.lt
