Bendrovės vadovo pavadavimas nėra aiškiai reglamentuotas nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, nei Civiliniame kodekse, nei Darbo kodekse, kuriame minimi vadovo įsakymai.
Iki 2014 metų bendrovės vadovas, išeidamas atostogų ar laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, įsakymu paskirdavo savo pavaduotoją ir tokiu būdu nustatytu laikotarpiu perduodavo jam visus savo įgaliojimus.
2014 m. spalio 30 d. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas nutarimu Nr. 10.2 patvirtino konsultaciją, kuri, beje, yra notarams privalomojo, o ne rekomendacinio, pobūdžio, dėl vadovo pavadavimo įforminimo. Remiantis šia konsultacija, įsakymas dėl pavadavimo buvo prilygintas įgaliojimui, kuriam taikomos atitinkamos Civilinio kodekso nuostatos. Taigi pavaduotojui prireikus sudaryti notarinį sandorį (pavyzdžiui, perleisti bendrovei priklausantį turtą), įsakymas dėl pavadavimo, pasak Notarų rūmų, turi būti notarinis.
Poreikis notariškai tvirtinti visus vadovo įsakymus dėl pavadavimo bendrovėms sukeldavo nemažai rūpesčių. Jeigu vadovas, prieš išvykdamas atostogauti arba laikinai netekdamas darbingumo, nesudarydavo notarinės formos įgaliojimo, notarinių sandorių sudarymas tiesiog sustodavo.
Šių metų vasarį Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį bei pasisakė dėl vadovo pavadavimo.
Teismo nuomone, pavadavimą galima įforminti dviem būdais:
Taigi bendrovės, atitinkamai pakoregavusios savo įstatus, ateityje galės išvengti perteklinių reikalavimų notariškai tvirtinti vadovo įsakymus dėl pavadavimo ar keisti juos notarinės formos įgaliojimais.
Karolina Baronaitė-Birmontė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė
Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt
