Kanapių žiedų arbata, kanapių aliejai bei kiti kanapių produktai, kurie yra prieinami įsigyti ne tik internetu, bet ir parduotuvėse, yra teisės pilkojoje zonoje: jų gamyba, pardavimas bei pirkimas kai kuriais atvejais gali užtraukti ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę. Kyla klausimas, kodėl taip yra, nors Seimas dar 2014 metais priėmė Pluoštinių kanapių įstatymą, o 2018 metais – pataisas dėl medicininių kanapių įteisinimo.
Kanapių produktų tinkamas teisinis reguliavimas yra ne tik teorinė, bet ir praktinė problema. Vien 2018 metais viešai paskelbti 47 nuosprendžiai baudžiamosiose bylose, susijusiose su kanapių produktų gamyba, vartojimu. Šių bylų analizė atskleidžia opią problemą: baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti ir asmenys, kanapių produktus vartoję kaip medicinos priemonę sergant epilepsija bei kitomis ligomis.
Kanapių sektoriaus teisinio reguliavimo klausimas šiuo metu sprendžiamas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT). Prancūzijos apeliacinis teismas yra pateikęs prašymą ESTT priimti prejudicinį sprendimą byloje ir atsakyti į klausimą, ar Prancūzijos nacionalinėje teisėje įtvirtintas apribojimas, pagal kurį sėjamąsias kanapes auginti leidžiama tik dėl pluošto ir sėklų ir tik juos naudoti pramonėje bei jais prekiauti, laikytinas nesuderinamu su ES teise, įskaitant laisvą prekių judėjimą. Prancūzijoje šis klausimas iškeltas po to, kai iš kitos ES šalies kanapių produktų, naudotų kaip maisto papildai, importavimas asmenims užtraukė Prancūzijoje baudžiamąją atsakomybę.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantis Pluoštinių kanapių įstatymas numato tokius apribojimus, kad pluoštinės kanapės gali būti auginamos tik pramoniniams tikslams, kuriems galima naudoti tik pluoštą ir sėklas, arba sodininkystei. Taigi, įstatymas nenumato kitų teisėtų kanapių panaudojimo galimybių nei pluoštas ir sėklos, kurios plačiai naudojamos maisto pramonėje kaip maisto produktų sudėtinė dalis, pvz., kanapių sėklų aliejus ir kt.
Tuo tarpu kitų kanapių produktų, tokių kaip žiedų arbata, gamyba, tiekimas ir naudojimas yra ne tik neteisėtas, bet net gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašas nustato, jog kanapių aliejus, kanapių ekstraktas ir tinktūros, kanapės (antžeminės dalys), kanapių derva bei tetrahidrokanabinolis (THC) laikoma narkotinėmis medžiagomis, kurių apyvarta yra draudžiama.
Dar daugiau: net ir tuo atveju, jeigu už kanapių produktų gamybą bei tiekimą asmuo nesusilauktų baudžiamosios atsakomybės, jam galėtų grėsti administracinė atsakomybė už nelegalių maisto produktų gamybą, tiekimą rinkai.
Šiuo metu Lietuvos valstybės institucijos laikosi pozicijos, jog kanapių gaminiai, kuriuos sudaro iš kanapės gaunamas kanabidiolis (CBD), yra priskiriami naujam maistui. Šios pozicijos laikomasi dėl to, kad CBD nebuvo naudojamas kaip maistas arba maisto sudedamoji dalis iki 1997 m. gegužės 15 d. Naujus maisto produktus ES rinkai galima tiekti tik tuomet, kai jie yra įtraukti į Sąjungos sąrašą. Kadangi CBD nėra įtrauktas į Sąjungos sąrašą, jį tiekti rinkai kaip maistą arba maisto sudedamąją dalį, pagal Lietuvos Respublikos institucijas, draudžiama.
Esamas teisinio reguliavimo spragas iš esmės išspręstų pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimai, nustatantys platesnę kanapių produktų sąvoką, jos neapribojant pluoštu bei kanapių sėklomis, leidžiant tiekti rinkai ir kitus kanapių produktus, kurių THC neviršija 0,2 proc. Šie pakeitimai būtų suderinami ne tik su kitų ES šalių praktika, bet ir su rinkos sąlygomis. Šiuo metu kanapes galima efektyviai panaudoti daug platesniam gaminių ratui nei sėklos (ir iš jos gaunami gaminiai) bei pluoštas.
Kadangi pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimai neišspręstų teisinio reguliavimo problemų, susijusių su didesnio nei 0,2 proc. THC produktų vartojimu (pavyzdžiui, kanapių aliejaus naudojimu malšinti skausmą sergant vėžio ligomis, Parkinsono liga ir kt.), kitas būtinas žingsnis – narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimai. Nors 2018 m. visuomenei buvo paskelbta, jog įteisintos medicininės kanapės, bet iš tiesų atlikti įstatymų pakeitimai iš esmės nepakeitė situacijos, kadangi jais tik įteisintas naudojimas vaistinių preparatų, turinčių THC, kurie registruoti Lietuvoje arba įrašyti į Bendrijos vaistinių preparatų registrą. Visgi pagrindinė problema yra ta, jog iš esmės visi praktikoje naudojami kanapių preparatai, turintys didesnį nei 0,2 proc. THC kiekį ir skirti malšinti skausmą bei gerinti ligonio savijautą, nėra pripažįstami vaistais ir nėra registruoti vaistinių preparatų registre.
Todėl iki šiol pacientai susiduria su pasirinkimu – arba rinktis ne tokį efektyvų gydymosi metodą, arba rizikuoti baudžiamąja atsakomybe.
Siekiant išspręsti šią teisinio reguliavimo problematiką, būtini Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie užtikrintų ne tik vaistinių, bet ir kitų preparatų, turinčių THC, vartojimo medicinos tikslais teisėtumą.
Justinas Poderis, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas. Komentaras publikuotas naujienų portale vz.lt
