
„Masiva group“ įsigijo „Contribee“ akcijas
Siuntų siuntimo platformą siuskpigiau.lt ir kitus internetinės prekybos verslus vystanti „Masiva group“ įsigijo 100 proc. sutelktinio rėmimo platformo…
2016 m. lapkričio 10 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą (Įstatymas), kuris gana išsamiai vienoje vietoje aptaria būsto ir kitų su nekilnojamuoju turtu susijusių fiziniams asmenims teikiamų kreditų išdavimo bei mokėjimo tvarką. Iki šiol kai kurie klausimai arba nebuvo reguliuojami, arba reguliuojami padrikai per kelis teisės aktus.
Klientams – daugiau laiko pagalvoti ir galimybė persigalvoti
Įstatymas numato, jog kredito davėjas privalo kredito gavėjui suteikti ne trumpesnį kaip 30 dienų apsvarstymo laikotarpį, skirtą priimti sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo. Kredito gavėjas gali sudaryti kredito sutartį per trumpesnį, negu kredito davėjo suteiktas, terminą. Svarbu tai, kad kredito davėjo įpareigojantis pasiūlymas suteikti kreditą apsvarstymo laikotarpiu tampa privalomu kredito davėjui: jeigu kredito gavėjas visgi nusprendžia sutartį sudaryti, kredito davėjas privalo ją sudaryti pasiūlyme nurodytomis sąlygomis.
Tokiu būdu kredito gavėjui sudaroma galimybė ramiai apsvarstyti pasiūlytas sąlygas, palyginti su kitų bankų ar kitų finansuojančių institucijų pasiūlymais, nerizikuojant, kad, nesudarius sutarties iš karto po pasiūlymo pateikimo, pasiūlymas bus pakeistas ar atšauktas.
Kad kredito gavėjams būtų lengviau palyginti skirtingų kredito gavėjų taikomas sąlygas, įstatymas įpareigoja kredito davėjus standartinę informaciją apie kreditą pateikti standartine priežiūros institucijos nustatyta forma.
Jei visgi kredito gavėjas paskuba ar neapgalvotai priima sprendimą sudaryti kredito sutartį, Įstatymas numato vadinamąjį „persigalvojimo laikotarpį“. Per 14 dienų nuo kredito sutarties sudarymo dienos kredito gavėjas turi teisę atsisakyti sutarties.
Kredito davėjai negalės reikalauti, kad vartotojas, imdamas būsto kreditą, kartu įsipareigotų naudotis kitomis kredito davėjo paslaugomis, išskyrus įkeisto turto draudimą ir reikalavimą turėti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą, skirtą grąžinamoms kredito lėšoms kaupti ir (arba) kreditui administruoti. Tačiau kredito gavėjas turės teisę sudaryti draudimo sutartį su kita, negu kredito davėjo pasiūlyta, draudimo įmone, jeigu ta draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga bus lygiavertė apsaugai, kurią sutektų kredito davėjo pasiūlytos draudimo įmonės draudimo sutartis.
Įstatymui įsigaliojus, fiksuotomis kredito palūkanomis galės būti tik tokios palūkanos, kurios nekeičiamos visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį. Tad net jei palūkanų norma bus keičiama kas 5 ar 10 metų, esant ilgesniam kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, kredito palūkanos bus laikomos kintamomis.
Palankesnė kredito grąžinimo tvarka
Įstatymas numato kredito gavėjo teisę grąžinti kreditą ar jo dalį nesibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui. Kredito davėjas tokiu atveju turės teisę į kompensaciją, tačiau ji negalės viršyti 3 proc. grąžinamo kredito ar jo dalies sumos. Kompensacija turės būti apskaičiuojama priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
Kaip ir pagal iki šiol susiklosčiusią praktiką, kreditą ar jo dalį bus galima grąžinti nemokamai kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną.
Įtvirtinta „kredito atostogų“ galimybė, t.y. kredito įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimo atidėjimo ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui galimybė, tačiau „kredito atostogas“ kredito davėjas privalės suteikti tik išimtiniais atvejais, kai kredito gavėjas nebetenkina nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo reikalavimų, susijusių su kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu, ir yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nutrūksta kredito gavėjo santuoka; 2) miršta kredito gavėjo sutuoktinis; 3) kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu; 4) kredito gavėjas pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka. Tiesa, šalių sutarimu „kredito atostogos“ gali būti ir ilgesnės.
Pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos negalės būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negalės būti taikomi.
Naujas įstatymas aktualus ir jau sudarytoms sutartims
Naujas Įstatymas neabejotinai turės įtakos naujai kredito sutartis pasirašantiems asmenims, tačiau taip pat numatoma, jog kai kurios nuostatos, daugiausiai susijusios su skolininkų teisėmis, bus taikomos ir iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims. Pavyzdžiui, jau sudarytoms sutartims bus taikomos netesybų „lubos“ (0,05 proc.) už įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą, „kredito atostogos“, kredito grąžinimo anksčiau laiko, mokant ne didesnę nei 3 proc. kompensaciją, nuostatos ir kt.
Jei bus keičiamos esminės iki Įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos kredito sutarties sąlygos, pakeistai kredito sutarčiai turės būti taikomas naujasis Įstatymas.
Pasirašius Prezidentei, įstatymas įsigalios 2017 m. liepos 1 d.
Jolanta Liukaitytė-Stonienė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė
Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt