GLIMSTEDT atstovaujant kliento interesams visose teismų instancijose laimėta byla, taškas kurioje buvo padėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi, gali pasitarnauti visoms saugos tarnyboms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas saugos tarnyboms suteikia daugiau gairių, kaip kvalifikuotai sudaryti saugos paslaugų sutartį ir apsaugoti teisėtus savo interesus.
Šiame straipsnyje pateikiami esminiai saugos tarnyboms aktualūs teisiniai patarimai, išplaukiantys iš minėtos teismo nutarties.
Atlygintinų paslaugų teikimas, toks kaip, pavyzdžiui, įprasta apsaugos darbuotojo saugos paslauga biuro pastate, statybos, pramonės ar kitame objekte, kai jam nėra perduodami fiziškai saugoti kilnojamieji daiktai, nėra pasauga. Tai svarbu skirti, nes pasaugos atveju, t.y., kai yra realus (faktinis) saugojamojo turto perdavimas, dažnai patvirtinant saugotojo parašu turto apraše, profesionalaus saugotojo atsakomybė yra griežta, jis atsako visais atvejais, išskyrus tuos, kai daiktas žuvo ar buvo sugadintas dėl nenugalimos jėgos.
Teismas pripažino, kad apsaugos darbuotojo veiksmai, kai per vaizdo kamerą monitoriuje stebima objekto išorė bei teritorija ir nustatytu laiku periodiškai apeinama objekto teritorija, nelaikytini objekto faktiniu valdymu; pagal sutartį saugotojas įsipareigojo saugoti objektą kaip visumą, kilnojamųjų daiktų neperimdamas savo žinion, todėl teismas priėjo prie išvados, kad ginčo sutarties objektas buvo nekilnojamasis daiktas.
Šis išaiškinimas yra svarbi žinutė saugos tarnyboms, kurią reikėtų prisiminti sudarant sutartį ir apsibrėžiant saugos paslaugos turinį, nes tai turi esminės reikšmės kvalifikuojant, kokia sutartis buvo sudaryta tarp šalių (atlygintinų paslaugų ar pasaugos).
Apsibrėžiant saugos paslaugų turinį, reikia aiškiai kvalifikuoti prievolę, dėl kurios šalys susitaria sutartimi. Teisėje prievolės pagal pareigos ir jos įvykdymo pobūdį skirstomos į: (i) prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą; (ii) prievolės užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį; (iii) prievolės garantuoti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje nurodė, kad pagal prievolės pobūdį (fizinė objekto apsauga) sprendžiant dėl saugotojo atsakomybės, būtina atsižvelgti į tai, kad saugotojo kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, saugotojas turi teisę įrodinėti esąs nekaltas dėl prievolės neįvykdymo. Taigi, nesant sutarties šalių susitarimo dėl rezultato pasiekimo, atlygintinų paslaugų teikėjas sutarties neįvykdymo atveju gali pasiteisinti kaltės nebuvimu.
Teisingas prievolės turinio nurodymas turi įtakos kitai svarbiai aplinkybei sutarčių teisėje – galimybei riboti verslininko atsakomybę. Paprastai riba nustatoma pinigine išraiška.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas, nagrinėdamas šį ginčą, pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, jei sutartyje įtvirtinta atlygintinos paslaugos teikėjo ribota atsakomybė dėl jo kaltės, CK 6.252 straipsnio nuostatos dėl atsakomybės neribojimo dėl tyčios ir didelio neatsargumo netaikomos.
Šioje byloje nenustačius apsaugos darbuotojo neteisėtų veiksmų, susijusių priežastiniu ryšiu su ieškovių žala (draudėjos nuostoliais dėl gaisro), nustačius sąžiningą saugos bendrovės ir objekto savininko susitarimą dėl civilinės atsakomybės ribojimo tam tikra suma ir kalte, nėra pagrindo taikyti įstatymo nuostatų, pagal kurias nuostatos dėl civilinės atsakomybės apribojimo laikomos negaliojančiomis. Kitaip tariant, teisingai apsibrėžus saugos paslaugų turinį, saugotojas gali riboti savo civilinę atsakomybę, ir tokios nuostatos nėra laikomos nesąžiningomis ar negaliojančiomis.
Civilinė byla Nr. 3K-3-250-687/2017 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02971-2012-9
