Darbuotojai, dirbantys žinių ar paslaugų srityse, dažnai dalinasi savo profesinėmis žiniomis, įžvalgomis ar sektoriaus naujienomis socialiniuose tinkluose. Tai neabejotinai naudinga darbuotojams, kadangi jie gali tapti žinomi kaip sektoriaus lyderiai, o darbovietė – kaip įdarbinanti geriausius.
Darbuotojų dalinimosi savo žiniomis iniciatyvą palaiko ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kuris byloje Herbai prieš Vengriją nusprendė, kad darbuotojo atleidimas dėl publikacijos, kuri pažeidžia konfidencialumo susitarimą tarp darbdavio ir darbuotojo, pažeidė darbuotojo teisę į saviraiškos laisvę pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (Konvencija) 10 straipsnį.
Csaba Herbai (pareiškėjas) dirbo personalo vadybininku viename Vengrijos banke. Jo pareigos apėmė darbo užmokesčio analizę ir personalo valdymą. Banko darbuotojas su darbdaviu buvo sudaręs konfidencialumo susitarimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis tiek formaliai, tiek neformaliai negali atskleisti jokios informacijos, susijusios su darbdavio veikla.
Csaba Herbai kartu su kita personalo vadybininke įkūrė žinių dalinimosi tinklalapį, kuriame skelbė publikacijas, susijusias su personalo valdymu, bei informaciją apie aktualius renginius. Tinklalapyje taip pat buvo jo nuotrauka. Vadybininkas prisistatė kaip personalo valdymo ekspertas, kuris dirba viename iš didžiausių Vengrijos bankų.
Šiame interneto tinklalapyje jis paskelbė publikaciją „Saldūs 16 procentų“, kurioje aptarė pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus bei jų galimą įtaką darbo užmokesčio skaičiavimui ir priedų darbuotojams skyrimui, taip pat pasidalino savo profesiniu požiūriu į priedus kaip darbuotojų motyvavimo priemonę.
Po šios publikacijos darbuotojas buvo atleistas iš pareigų, kadangi pažeidė konfidencialumo susitarimą su darbdaviu. Be to, anot darbdavio, toks profesinių žinių dalinimasis kenkia jo verslo interesams.
Pareiškėjas kreipėsi į Vengrijos teismus, tačiau pastarieji atleidimą iš užimamų pareigų pripažino teisėtu, kadangi darbuotojas pažeidė sutarties su darbdaviu nuostatus.
EŽTT buvo priešingos nuomonės ir nusprendė, kad pasidalinta informacija neatskleidė darbdavio konfidencialios informacijos, o buvo bendro pobūdžio. Todėl, anot EŽTT, Vengrijos teismai, pripažindami atleidimą teisėtu, tinkamai nesuderino darbuotojo saviraiškos laisvės su darbdavio ekonominiais interesais. EŽTT nuomone, Pareiškėjo komentarai buvo bendro pobūdžio ir atitiko Konvencijos saugomą saviraiškos laisvę, jo motyvai buvo žinių dalinimasis, be to, nebuvo jokių įrodymų, kad publikacija darbdaviui padarė ekonominės žalos ar pakenkė reputacijai.
Naujausias EŽTT sprendimas parodė, kad konfidencialumo susitarimai, sudaryti su darbuotojais, gali būti panaikinti ir kaip pažeidžiantys darbuotojų neturtines teises, tokias kaip saviraiška. Darbdavys, norėdamas atleisti darbuotoją dėl jo saviraiškos socialiniuose tinkluose, turi įvertinti autoriaus motyvus ir gebėti įrodyti realiai patirtą žalą dėl tokios informacijos viešinimo.
Tačiau darbuotojai, kurdami asmeninį prekės ženklą ir dalindamiesi profesinėmis įžvalgomis socialiniuose tinkluose, turėtų neatskleisti viešai nepaskelbtos informacijos apie darbovietę, tokios kaip vykdomi projektai, taikomi vadybos metodai ar derybų vedimo būdai.
Raminta Bučiūtė yra advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkė, žiniasklaidos teisės ekspertė, besispecializuojanti duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės bei technologijų, žiniasklaidos ir komunikacijų teisės srityje.
Šis komentaras buvo publikuotas naujienų portale VZ.lt
