Darbuotojai, nors ir nėra sudarę atskiro susitarimo dėl darbdavio konfidencialios informacijos apsaugos, negali naudoti šios informacijos ne mažiau nei vienerius metus nuo darbo santykių pasibaigimo. Priešingu atveju, darbuotojui dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo gali kilti pareiga atlyginti darbdaviui padarytą žalą.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad Konkurencijos įstatyme nustatyta norma, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip, įtvirtina taisyklę – draudimo naudoti komercinę paslaptį sudarančią informaciją apimtis laiko atžvilgiu.Ji taikytina ir darbuotojams.
Nors darbuotojams, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, pareiga atlyginti padarytus nuostolius kildinama ne Konkurencijos įstatymo, bet Civilinio kodekso pagrindu, tačiau minėta Konkurencijos įstatymo norma, nustatanti draudimo naudoti komercinę paslaptį minimalų 1 metųterminą, taikytina taip pat. Pažymėtina, kad Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios su komercine paslaptimi susijusius klausimus, kitokio termino ir (ar) jo skaičiavimo nenustato. Todėl, net ir tais atvejais, kai darbuotojai atskirai neįsipareigojo saugoti darbdavio komercinę paslaptį, tokia pareiga kyla įstatymo pagrindu ir ji galioja ne mažiau nei vienerius metus nuo darbo santykių pasibaigimo.
Plačiau: vz.lt
Autorius: vyrensioji teisininkė, advokatė Inga Klimašauskienė
