ES investicijos UAB „DEVOLD“ energetiniam efektyvumui
Advokatų kontoros „Glimstedt” klientė UAB „DEVOLD” įgyvendina projektą „Atsinaujinančios energijos išteklių diegimas UAB „DEVOLD“ ga…
Karantino sąlygoms švelnėjant, darbuotojai vis aktyviau ir drąsiau grįžta į darbo vietas. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, darbdaviams būtina atlikti papildomus namų darbus – peržiūrėti galiojančius vidinius dokumentus, parengti darbo vietas, užtikrinti tinkamas ir saugias darbo sąlygas, tinkamai informuoti darbuotojus.
Trumpai apžvelgsime Valstybinė darbo inspekcijos parengtas rekomendacijas dėl grįžimo į darbo vietas karantino metu.
Esant galimybei sudarykite sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu arba organizuokite darbą taip, kad darbuotojai kuo mažiau kontaktuotų su kitais asmenimis.
Nustatykite arba peržiūrėkite tvarkas, kam bei kokiomis sąlygomis ir toliau taikomas nuotolinis darbas, kokie darbai atnaujinami etapais (jei taikoma). Darbuotojų grįžimas į fizines darbo vietas ir darbai turėtų būti atnaujinami palaipsniui, pirmąsias 2 savaites darbovietės patalpose rekomenduojama dirbti ne daugiau kaip 50 proc. visų darbuotojų. Fizinio kontakto tarp darbuotojų laikas turėtų būti ribojamas iki 15 min., o darbuotojai tarpusavyje turėtų išlaikyti bent 1 m atstumą.
Kiek įmanoma, susirinkimus ar pasitarimus organizuokite nuotoliniu būdu. Jeigu būtina juos organizuoti vienoje patalpoje, visi darbuotojai turėtų dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Sumažinkite ir paskirstyti vienu metu darbovietėje įrengtose patalpose pietaujančių darbuotojų srautus, peržiūrėkite pertraukų, skirtų pavalgyti, suteikimo tvarką ir laiką.
Tarp sėdimų darbo vietų išlaikykite bent 1 m atstumą, išskyrus atvejus, jeigu tarp darbo vietų įrengtos pertvaros. Jeigu tai padaryti nėra galimybės, sudarykite darbo grafiką, nustatykite, kada ir kurie darbuotojai darbo funkcijas vykdys fizinėse darbo vietose ir / ar nuotoliniu būdu.
Jeigu neturite galimybių sureguliuoti darbuotojų srautų bei užtikrinti minimalaus atstumo tarp sėdimų darbo vietų, galbūt galima trūkstamas darbo vietas įrengti posėdžių salėse, poilsio kambariuose ar kitose vietose, kurios atitinka darbo vietai keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus? Ribokite darbuotojų fizinį kontaktą su lankytojais, užtikrinkite bent 2 m atstumą (jei įmanoma), arba atskirkite darbo vietas pertvaromis. Lankytojai neturėtų būti aptarnaujami kitų darbuotojų darbo vietose / kabinetuose.
Užtikrinkite, kad lankytojai tarpusavyje išlaikytų bent 2 m (išorėje – bent 1 m) atstumą. Jei patalpose užtikrinti, kad būtų laikomasi tokio atstumo, neįmanoma, nustatykite lankytojų srautų reguliavimo tvarką.
Pirmenybę teikite lankytojų aptarnavimui nuotoliniu būdu. Jei tai neįmanoma, apribokite vienu metu aptarnaujamų lankytojų skaičių, aptarnaukite tik nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones dėvinčius lankytojus, neturinčius ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių.
Pagal poreikį darbuotojus aprūpinkite vienkartinėmis pirštinėmis, kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis – vienkartinėmis medicininėmis kaukėmis, (esant galimybei – respiratoriais), veido skydeliais, apsauginiais akiniais. Instruktuokite darbuotojus, kaip AAP priemones užsidėti ir nusiimti, kiek laiko naudoti, kaip paruošti (dezinfekuoti) pakartotinam naudojimui (jei tai leidžiama), kada ir kur privalu naudoti AAP, kokias atvejais AAP gali būti nenaudojamos ir pan. Paslaugų teikimo vietoje darbuotojai privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Darbo vietoje turi būti sudarytos galimybės tinkamai rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai – patalpose, prie įėjimo į patalpas, matomose / žinomose vietose turi būti rankų dezinfekavimo priemonių. Atsižvelgiant į darbuotojų skaičių, užtikrinkite pakankamą dezinfekavimo, asmens higienos priemonių (muilo, popierinių vienkartinių rankšluosčių ir pan.) kiekį.
Informuokite darbuotojus apie tinkamos asmens higienos reikalavimus, raginkite laikytis griežtos rankų higienos bei kitų higienos reikalavimų, įpareigokite nuolat, ne rečiau kaip kartą per valandą, vėdinti patalpas. Dažnai liečiamus paviršius (pvz., durų rankenas, elektros jungiklius, kėdžių atramas ir kt.) reikėtų valyti paviršiams valyti skirtu valikliu ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.
Įpareigokite darbuotojus periodiškai, įskaitant po kiekvieno lankytojo apsilankymo, dezinfekuoti darbo stalus ir kitus liečiamus paviršius.
Darbo vietoje negali dirbti darbuotojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., gerklės skausmas, karščiavimas (37 °C ir daugiau), sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, vėmimas, viduriavimas ir pan.), taip pat draudžiama darbo vietoje dirbti asmenims, kuriems privaloma izoliacija. Izoliacijos laikotarpiu darbuotojams, kuriems nesuteiktas nedarbingumo pažymėjimas ir nėra kito pagrindo nevykdyti darbo funkcijų, sudarykite sąlygas dirbti nuotoliniu būdu.
Nuolat stebėkite darbuotojų sveikatos būklę, matuokite darbuotojų kūno temperatūrą atvykus į darbą, įsigykite papildomų medicinos priemonių, tokių kaip bekontakčiai kūno temperatūros matavimo prietaisai, arba įpareigokite darbuotojus deklaruoti savo sveikatos būklę darbdavio nustatyta tvarka. Paskirkite darbuotoją, kuris būtų atsakingas už sveikatos būklės stebėseną, darbuotojų informavimą ir tinkamą darbdavio nustatytų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą.
Nustatykite tvarką, kaip darbuotojai turėtų būti informuoti, supažindinti su veiksmų planu, jei prieš atvykstant į darbą arba darbo vietoje paaiškėtų, kad darbuotojui nustatyta COVID-19 liga, arba pasireiškia į COVID-19 ligą panašūs simptomai. Pavyzdžiui, numatykite pareigą nedelsiant informuoti darbdavio paskirtą atsakingą asmenį ir nevykti į darbą (vykti namo), nuotoliniu būdu kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba telefonu Nr. 1808 ir kt.
Sužinoję, kad darbuotojui nustatyta COVID-19 liga, turėtumėte informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, su juo bendradarbiauti nustatant sąlyti turėjusius asmenis bei taikant 14 dienų izoliaciją.
Beprecedentė situacija ne tik įpareigoja darbdavius imtis realių veiksmų, mažinančių COVID-19 plitimo grėsmę, bet ir suteikia progą įvertinti nusistovėjusių darbo organizavimo procesų veiksmingumą bei juos optimizuoti. Tinkama komunikacija ir sąmoningumo kolektyve didinimas padės sukurti saugias bei sveikas darbo sąlygas ir apsisaugoti nuo COVID-19 ar kitų ligų protrūkių.
Parengė Laura Tunkevičiūtė, advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė, kurios viena iš ekspertizės sričių yra darbo teisė
Komentaras publikuotas naujienų portale „Verslo žinios“