
„Masiva group“ įsigijo „Contribee“ akcijas
Siuntų siuntimo platformą siuskpigiau.lt ir kitus internetinės prekybos verslus vystanti „Masiva group“ įsigijo 100 proc. sutelktinio rėmimo platformo…
Pastaruoju metu susiduriama su sunkumais aiškinant ir taikant teisės aktus, apibrėžiančius teisinius santykius tarp žvejybos laivo savininko ir jame dirbančių žvejų. Yra nuomonių, kad laive dirbantys žvejai tai daryti gali tik darbo teisinių santykių pagrindu, t. y. atlikti tam tikras funkcijas pagal darbo sutartį, sudarytą su darbdaviu – laivo savininku. Vis dėlto aiškaus teisinio pagrindo tam nėra.
Darbo teisinių santykių esminiai požymiai
Pagal galiojantį Darbo kodeksą (toliau – DK), darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Praktikoje nėra paprasta atskirti, kada asmuo dirba pagal darbo sutartį, o kada tai yra civilinės teisės dalykas – susitarimas dėl tam tikrų paslaugų teikimo ar darbų atlikimo. Atsakyti į šį klausimą padeda teismų praktika.
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant darbo sutarties teisinę prigimtį, konstatuota, kad esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, skiriantys ją nuo kitų atlygintinų sutarčių, yra šie:
Pirmasis požymis reiškia, kad darbuotojas vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o ne atlieka konkrečią užduotį, o antrasis- kad darbuotojas, vykdydamas darbo funkciją, nėra savarankiškas, jis privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams[1]. Taigi, esant darbo santykiams, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, ko nėra civilinėse sutartyse, tai reiškia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo[2].
Darbo teisinis pagrindas žvejybos laivuose
Darbas žvejybos laivuose gali būti vykdomas tiek darbo teisinių santykių, tiek civilinių teisinių santykių pagrindu. Tokią išvadą daryti leidžia galiojantys teisės aktai ir teismų praktika.
Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme išaiškinta, kad jūrininkas yra bet kuris asmuo, įskaitant laivo kapitoną, įdarbintas, pasamdytas ar dirbantis bet kokį darbą laive, išskyrus asmenis, kurių pagrindinis darbas yra atliekamas krante ir laive jie dirba tik nenuolatinį darbą, nesusijusį su kasdiene laivo veikla. Taigi, įstatymas numato įvairias jūrininko veiklos laive pagrindų teisines formas. Jūrininkas laive gali būti tiek „įdarbintas“, kas suprantama kaip darbo teisiniai santykiai, tiek „pasamdytas ar dirbantis“, kas numatyta civilinės teisės.
Esant tokiems savarankiškiems teisės pagrindams, jūrininkas laive gali atlikti atitinkamas funkcijas. Tokia argumentacija yra patvirtinta ir teismų praktika. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-352-255/2015 yra pažymėjęs, jog nei Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas, nei joks kitas norminis aktas nedraudžia laivo savininkams tam tikras paslaugas gauti paslaugų sutarčių pagrindu.
Aplinkybę, jog laivo įgulos nariai laive gali veikti kitais nei darbo santykių su laivo valdytoju pagrindais, tiesiogiai patvirtina ir tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje (Lietuvos Respublika ją yra ratifikavusi 2013 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XII-367) straipsnio „A2.1 standartas. Jūrininkų darbo sutartys“ 1 dalis, kurioje numatyta: „Kiekviena Organizacijos narė priima įstatymus ir kitus teisės aktus, reikalaujančius, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai atitiktų šiuos reikalavimus: a) su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose dirbantys jūrininkai turi turėti darbo sutartį, pasirašytą ir jūrininko, ir laivo savininko arba laivo savininko atstovo (arba, kai jie nėra darbuotojai, sutartinių ar panašių susitarimų įrodymą), užtikrinančią jiems tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas laive, kaip reikalaujama šioje Konvencijoje“.
Paminėtina, kad Lietuva 2016 m. spalio 11 d. ratifikavo Konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje, priimtą 2007 m. birželio 14 d. Ženevoje, kurioje nurodoma, kad žvejo darbo sutartis – darbo sutartis ar kitas panašus susitarimas, arba bet kokia kita sutartis, kurioje nustatytos žvejo gyvenimo ir darbo laive sąlygos. Ši nuostata labai konkrečiai nurodo, kad žvejys laive gali atlikti funkcijas tiek darbo teisinių santykių, tiek kitų sutarčių, civilinių teisinių sandorių pagrindu. Šią poziciją sustiprina tolesnės Konvencijos nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad žvejybos laivo savininkas užtikrintų, jog kiekvienas žvejys turėtų rašytinę žvejo darbo sutartį, pasirašytą žvejo ir žvejybos laivo savininko arba įgalioto žvejybos laivo savininko atstovo, ir pažymima, kad, jeigu žvejus samdo ne žvejybos laivo savininkas, žvejybos laivo savininkas turi turėti sutarčių ar panašių susitarimų sudarymą įrodančius dokumentus. Ši nuostata yra tvirtas teisinis argumentas teigti, kad žvejys žvejybos laive gali vykdyti funkcijas tiek darbo sutarties, tiek bet kurio kito civilinio susitarimo pagrindu.
[1] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2006)
[2] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011)
Inga Klimašauskienė, advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotoji partnerė, advokatė
Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt