Bendrovių vadovas privalo stebėti finansinę įmonės situaciją ir, atsiradus nemokumo požymių, imtis skubių veiksmų situacijai ištaisyti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Šios pareigos ignoravimas leidžia nemokios bendrovės kreditoriams ir bankroto administratoriui reikšti ieškinius asmeniškai vadovams ir išieškoti iš jų asmeninio turto. Tokią praktiką ir toliau formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skatindamas vadovus rūpintis bendrovių veikla bei drausti savo atsakomybę.
Pagal šiuo metu galiojančią LR įmonių bankroto įstatymo redakciją, bendrovės vadovas arba akcininkas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, jei ši bendrovė negali ir(arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais arba jei bendrovė viešai ir paskelbusi arba pranešusi kreditoriams, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekia skatinti geriausiai su įmonės finansine situacija susipažinusius subjektus imtis skubių priemonių, kad žalą patirtų kuo mažiau kreditorių bei kad pradelstų įsipareigojimų dydis būtų kaip įmanoma mažesnis.
Deja, praktikoje ši įstatymo nuostata buvo (ir tebėra) dažnai ignoruojama. Priešingai, dažnai įmonės vadovai ir akcininkai, žinodami, jog įmonė yra nemoki ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų, slepia tikrąją situaciją, neinformuoja kreditorių, sudarinėja naujus sandorius, prisiima naujų įsipareigojimų, įsigyja turtą, gauna kitokią naudą, visai neketindami sutarčių vykdyti patys.
Plačiau: vz.lt
Autorius: GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas Audrius Žvybas
