ES investicijos UAB „DEVOLD“ energetiniam efektyvumui
Advokatų kontoros „Glimstedt” klientė UAB „DEVOLD” įgyvendina projektą „Atsinaujinančios energijos išteklių diegimas UAB „DEVOLD“ ga…
Įgyvendinant 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą[i] dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, 2018 m. birželio 30 d. buvo pakeistas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kuriuo įtvirtinti nauji reikalavimai juridiniams asmenims.
Dažniausiai tikrasis naudos gavėjas (savininkas) yra pats bendrovės akcininkas, tačiau juo gali būti ir asmuo, kuris tiesiogiai neturi jokios nuosavybės bendrovėje. Tikrieji naudos gavėjai (angl. beneficial owner), nenorėdami teikti informacijos apie save, kartais bendroves steigia kitų fizinių asmenų – savo šeimos narių, giminaičių, verslo partnerių, profesionalių paslaugų teikėjų ir kt. – vardu. Tokiu atveju pastarieji fiziniai asmenys oficialiai yra laikomi akcininkais, o tikrojo naudos gavėjo, kuris kontroliuoja įmonės valdymą, tapatybė jokiuose registruose nefigūruoja.
Tam, kad būtų užkirstas kelias tikriesiems naudos gavėjams slėpti savo tapatybę, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja privalomas reikalavimas visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, įskaitant ir viešąsias įstaigas, asociacijas, ūkines ir mažąsias bendrijas, kooperatines bendroves, individualias įmones bei kitas juridinio asmens teisines formas, gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo tikruosius naudos gavėjus ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti ją Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui.
Šios nuostatos įgyvendinimas bus ne tik svarbus žingsnis užtikrinant skaidrumo principą, tačiau ir viena iš prevencinių priemonių kovojant su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu bei mokesčių slėpimu ofšorinėse įmonėse.
Vienintelė išimtis nesilaikyti bendrovių savininkų išviešinimo pareigos yra suteikta toms bendrovėms, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė. Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, informacija JADIS tvarkytojai turi būti teikiama tik apie kitus to juridinio asmens tikruosius naudos gavėjus.
Informacija apie naudos gavėjus yra suprantama kaip adekvati, tiksli ir atnaujinta informacija, leidžianti nustatyti fizinio asmens, turinčio pagrindines naudos teises į atitinkamą juridinį asmenį, tapatybę. Tokia informacija yra tikrojo naudos gavėjo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamoji vieta, naudos gavėjo turimos nuosavybės teisės ir apimtis (akcijų ar balsavimo teisių skaičius procentais) arba kitokios kontrolės teisės, kaip antai buvimas valdybos pirmininku, valdybos nariu, vadovu, vyresniuoju vadovu ir kt.
Informaciją apie tikruosius naudos gavėjus galės gauti:
(i) kompetentingos institucijos, įskaitant Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą;
(ii) kredito įstaigos ir finansų įstaigos, kuomet vykdomas klientų mokumo / kreditingumo tikrinimas;
(iii) bet kuris asmuo arba organizacija, kurie galės įrodyti teisėtą interesą.
Pažymėtina, kad teisė gauti visą Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) esančią informaciją apie tikruosius naudos gavėjus gali būti apribota, jei dėl to tikrajam savininkui kiltų sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo rizika arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus.
Taip pat pabrėžtina, kad informacijos apie tikruosius naudos gavėjus atskleidimas, apimantis itin jautrius fizinio asmens duomenis, turės būti suderintas su asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis.
Nors pareiga išviešinti kiekvienos bendrovės tikruosius naudos gavėjus įsigalioja nuo 2019 metų pradžios, tačiau nei Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose, nei kituose poįstatyminiuose teisės aktuose kol kas dar nėra įtvirtinta, kokia tvarka informacija apie tikruosius naudos gavėjus turės būti pateikta, įskaitant laikotarpį, per kurį įsteigtos ir veikiančios bendrovės privalės pateikti duomenis. Tikėtina, kad atsakomybė už tokios informacijos teisingumą, tikslumą ir pateikimą laiku bus priskirta bendrovės vadovui ar kitam juridinio asmens valdymo organui.
[i] 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73).
Simona Butkutė, advokatų kontoros GLIMSTEDT advokato padėjėja. Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt