Baudas ir delspinigius gali tekti atlyginti vadovams

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar kartą pažymėjo, kad dėl neapskaičiuotų ir laiku nesumokėtų mokesčių įmonei paskirtos baudos bei delspinigiai gali būti pripažinti vadovo bendrovei sukelta žala, kurią šis privalo atlyginti.

Bankrutavusi įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą, prašydama iš buvusio įmonės vadovo priteisti žalos atlyginimą. Ieškovė žalą grindė aplinkybe, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, mokesčių už tam tikrą laikotarpį neapskaičiavimą ir nesumokėjimą. Ieškovės teigimu, už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei mokesčių sumokėjimą laiku atsakingas bendrovės vadovas, todėl būtent jis privalo atlyginti įmonės patirtą žalą, kurią sudaro nesumokėti mokesčiai ir iš to kilusios sankcijos – delspinigiai bei baudos.

Pirmosios instancijos teismas bankrutuojančios įmonės reikalavimą tenkino iš dalies – žalos atlyginimą iš buvusio bendrovės vadovo priteisė tik ta apimtimi, kuri lygi dėl neapskaičiuotų ir laiku nesumokėtų mokesčių įmonei paskirtų baudų ir delspinigių sumai. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi kitokios pozicijos. Šio teismo vertinimu, netinkamu finansinės apskaitos tvarkymu įmonei padaryta žala apima ne tik Valstybinės mokesčių inspekcijos paskaičiuotas baudas bei delspinigius, bet ir pačius bendrovės mokėtinus mokesčius. Suprantama, toks teismo sprendimas atsakovui pasirodė nepriimtinas ir galimybę byloje tarti paskutinį žodį turėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

LAT nepritarė apeliacinės instancijos teismo pozicijai ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. LAT pateiktuose argumentuose galima įžvelgti keturis esminius akcentus.

  • Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su įmonės turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį.
  • Šiuos reikalavimus įtvirtinančių įstatymų pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį vadovui taikoma civilinė atsakomybė, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė).
  • Bendrovės mokėtini mokesčiai yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo įmonės vadovo veiksmų. Dėl šios priežasties mokesčiai negali būti pripažįstami įmonės patirta žala, kurią civilinės atsakomybės taikymo atveju atlyginti privalo vadovas.
  • Netinkamo finansinės apskaitos tvarkymo atveju bendrovės patirtą žalą sudaro ne patys mokesčiai, o už neapskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius paskirtos baudos bei delspinigiai. Vadovas, neužtikrinęs įstatymų reikalavimus atitinkančios bendrovės turto apskaitos, gali būti įpareigotas įmonei atlyginti nuostolius, lygius atitinkamų baudų ir delspinigių dydžiui.

Derėtų pastebėti, jog, nepaisant to, kad aukščiau nurodyti LAT išaiškinimai pateikti byloje, kurią inicijavo bankrutavusi įmonė, civilinės atsakomybės taikymą vadovui lemia ne pačios įmonės statusas. Tai reiškia, kad reikalavimas atlyginti įmonei padarytą žalą vadovui gali būti reiškiamas tiek bendrovei esant mokiai (pavyzdžiui, akcininkų iniciatyva), tiek jai iškėlus bankroto bylą ar jau bankrutavus (bankroto administratoriaus iniciatyva).

Dėl to itin svarbu reikiamą įmonės finansinę apskaitą bei tinkamą mokestinių prievolių vykdymą užtikrinti visu bendrovės veiklos laikotarpiu. Tuo nepasirūpinus, už neapskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius mokesčių administratoriaus įmonėms paskirtos baudos bei delspinigiai pripažįstami bendrovių patirta žala, kurią atlyginti vadovams gali tekti iš savo kišenės.

Tačiau drauge vertėtų atkreipti dėmesį, kad įmonės turto apskaita kruopščiai besirūpinantys vadovai, sąžiningai suklydę dėl bendrovės mokėtinų mokesčių, neturėtų baimintis ieškinių dėl žalos įmonei atlyginimo. Tokiais atvejais, įrodžius, jog finansinė apskaita buvo tvarkoma rūpestingai, siekiant laikytis visų įstatymų reikalavimų, nebūtų nustatyta vadovų kaltė kaip privaloma civilinės atsakomybės sąlyga ir pareiga atlyginti žalą neturėtų kilti.

Plačiau: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017.

 

Ovidijus Speičys, advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkas

Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt

Užsisakykite svarbiausias naujienas