Banko aplaidumas neatleidžia turto vertintojo nuo atsakomybės už netinkamai atliktą vertinimą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą dėl turto vertintojo civilinės atsakomybės už nuostolius, kuriuos bankas patyrė dėl neteisingai parengtos turto vertinimo ataskaitos.

Bankas prašė teismo pripažinti, kad turto vertintojo parengta nekilnojamojo turto – žemės sklypo – turto vertinimo ataskaita yra neteisinga, bei priteisti nuostolių atlyginimą iš turto vertintojo ir turto vertintojo draudiko. Bankas nurodė, kad, pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, paaiškėjo, jog turto vertintojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta turto rinkos ir likvidacinė vertė neatitinka tikrovės. Žemės sklypo tikroji rinkos vertė ir likvidacinė vertė yra keliasdešimt kartų mažesnė, nei buvo nurodyta vertintojo parengtoje turto vertinimo ataskaitoje. Remdamasis neteisinga turto vertinimo ataskaita, bankas suteikė asmeniui didesnę nei 136 000 Eur paskolą, iš kurios negrąžinta beveik 134 000 Eur. Banko teigimu, bankas negali atgauti iš skolininko šios sumos dėl vertintojo kaltės.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažino turto vertinimo ataskaitą neteisinga, tačiau nuostolių atlyginimo iš turto vertintojo ir turto vertintojo draudiko banko naudai nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, viena vertus, turto vertintojo atžvilgiu turėtų kilti civilinė atsakomybė, tačiau, kita vertus, negali būti ignoruojami ir banko atlikti veiksmai. Bankas yra savo srities profesionalas, todėl vykdomos veiklos ypatumai lemia didelę banko atidumo ir rūpestingumo pareigą. Bankas turėjo patikrinti turto vertinimo ataskaitą, bet per savo aplaidumą ir neatidumą nepagrįstai pasitikėjo netinkamai atlikta turto vertinimo ataskaita. Be to, bankas nesiėmė veiksmų išieškoti skolą iš pagrindinio skolininko. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog turto vertintojas ir turto vertintojo draudikas atleistini nuo civilinės atsakomybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą bei grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, konstatuodamas, jog šiuo atveju nustatyti banko neteisėti veiksmai sudaro pagrindą turto vertintoją ir turto vertintojo draudiką atleisti nuo atsakomybės ne visiškai, o tik iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė apeliacinės instancijos teismui, kad kreditų išdavimas yra banko ūkinė komercinė veikla, šioje srityje bankas veikia kaip savo srities profesionalas, todėl jam taikytina didesnė atidumo ir rūpestingumo pareiga. Siekdamas išvengti galimos rizikos, bankas, prieš sudarydamas kiekvieną sandorį, turi atlikti teisinę ir ekonominę situacijos analizę.

Be to, šioje byloje bankas, sudarydamas kredito sutartį su kredito gavėju, jau turėjo informacijos apie netinkamai atliekamus turto vertintojo vertinimus, turto vertintojui buvo išsiųstas banko pranešimas apie bendradarbiavimo sutarties nutraukimą, dėl to bankas privalėjo atidžiau įvertinti teisinę situaciją, patikrinti bei įsitikinti, ar nustatyta turto vertė atitinka realią kainą, ir tik tokiu atveju spręsti dėl kredito suteikimo.

Tačiau didesni atidumo ir apdairumo standartai, teismo nuomone, taikytini ne tik bankui, bet ir turto vertintojui, kuris taip pat yra savo srities profesionalas. Dėl to turto vertintojas negali būti visa apimtimi atleistas nuo civilinės atsakomybės netgi ir nustačius banko neatidumą bei aplaidumą. Nutartyje pripažinta, kad neteisėti banko veiksmai sudaro pagrindą tik iš dalies atleisti turto vertintoją nuo atsakomybės. Kokia dalimi turto vertintojas atleistinas nuo civilinės atsakomybės, teismas konkrečiai neįvardijo.

Nutartyje papildomai atkreiptas dėmesys į tai, jog banko nuostoliai šioje byloje yra tik ta negrąžinto kredito dalis, kuri buvo išduota pagal pernelyg didelę turto vertintojo nustatytą įkeičiamo turto kainą, t. y. kuri nebūtų buvusi išduota, jei būtų buvusi nustatyta reali rinkos kaina.

Apibendrinant, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, teismas privalės nustatyti banko patirtų nuostolių dydį, vertinti tiek banko, tiek turto vertintojo santykį su atsiradusia žala ir nuspręsti, kokia konkrečiai nuostolių suma turi būti priteista banko naudai. Kiek banko patirti nuostoliai bus sumažinti, įvertinant paties banko atliktus veiksmus, paliekama spręsti išimtinai teismo nuožiūra.

Plačiau: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-507-611/2016.

 

Renata Jankutė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė

Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt

Užsisakykite svarbiausias naujienas