Autoriai ir atlikėjai galės reikalauti didesnio atlyginimo

Šių metų kovo mėnesį Europos Parlamentas priėmė, o balandžio viduryje Europos Sąjungos Taryba patvirtino naująją Direktyvą dėl autorių teisių skaitmeninėje bendrojoje rinkoje. Daugiausia diskusijų viešojoje erdvėje sulaukė nauji reikalavimai, kuriuos Direktyva nustatė turinio dalinimosi internetu paslaugų teikėjams ir kurie bus aktualūs didiesiems pasaulinio lygio žaidėjams – „Youtube“, „Facebook“, „Google“. Tačiau daug mažiau kalbėta apie tai, kad naujoji Direktyva sustiprins autorių bei atlikėjų teises. Šie pakeitimai bus aktualūs kur kas platesniam ratui asmenų ir verslo subjektų, taip pat ir Lietuvoje.

Direktyvos naujoves, susijusias su autorių bei atlikėjų teisių stiprinimu, galima suskirstyti į dvi grupes:

• Pagrindinė naujovė – autorių ir atlikėjų teisė reikalauti tinkamo ir proporcingo atlyginimo, atsižvelgiant į kūrinio panaudojimo (komercializavimo) mastą. Tai reiškia, kad autorius ar atlikėjas, kitam asmeniui perdavęs savo turtines teises arba suteikęs licenciją naudoti savo kūrinį, nepaisant sutartyje fiksuoto atlyginimo, turės teisę reikalauti, kad teisių ar licencijos turėtojas sumokėtų jam didesnį atlyginimą, proporcingą iš to kūrinio gautai naudai, jeigu kūrinys bus naudojamas sėkmingai. Užtikrinant šios autorių ir atlikėjų teisės įgyvendinimą, turės būti taikomos atitinkamos skaidrumo priemonės ir teisių ar licencijos turėtojas (taip pat ir sublicencijos gavėjai) privalės pateikti autoriui ar atlikėjui informaciją, susijusią kūrinio naudojimu ir iš to gaunamomis pajamomis.

Pavyzdžiui, jeigu rūbų dizaineris sukurs modelį, pagal kurį pagamintą drabužį gamintojas pats tiesiogiai ir per atstovus, distributorius ims sėkmingai pardavinėti, toks rūbų dizaineris turės teisę į pardavimams proporcingą atlyginimą, o gamintojas ir jo atstovai turės pareigą reguliariai, ne rečiau kaip kartą metuose, atskleisti dizaineriui informaciją apie drabužiopardavimus. Į sudėtingą situaciją gali pakliūti filmo ar kito kūrinio, prie kurio atsiradimo prisidėjo daug autorių, gamintojas, kadangi, priklausomai nuo indėlio dydžio, atlyginimo perskaičiavimo gali reikalauti ne vienas asmuo. Praktika parodys, kaip bus vertinamas autoriaus indėlis į kūrinio sėkmę ir jo įtaka iš kūrinio naudojimo gautoms pajamoms.

• Autorių ir atlikėjų teisės taip pat bus stiprinamos, jiems suteikiant teisę atšaukti išimtines teises, jeigu kūrinys nėra pakankamai eksploatuojamas. Autorius ar atlikėjas, suteikęs išimtinę licenciją ar išimtiniu pagrindu perdavęs savo turtines teises, taip pat turės teisę atšaukti suteiktas ar perduotas teises arba jų išimtinumą, jeigu išimtinių teisių turėtojas nepakankamai eksploatuos kūrinį. Ši priemonė suteiks autoriams ir atlikėjams teisę geriau išnaudoti savo galimybes, jeigu subjektas, įgijęs išimtines teises, kūrinio pakankamai neeksploatuos.

Nors valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvą, turės atsižvelgti į sutarties šalių laisvės principą, šalims negalės būti suteikta teisė sutartyje įtvirtinti šių autoriaus ar atlikėjo teisių atsisakymo. Taigi reikalavimai, kurie bus įtvirtinti įstatyme, bus taikomi ir tuo atveju, jeigu sutartis numatys kitaip.

Svarbu paminėti, kad šios nuostatos bus taikomos visiems autorių teisių objektams, išskyrus programinę įrangą. Tad labiausiai suklusti turėtų knygų autoriai ir leidėjai, muzikinių kūrinių autoriai, atlikėjai ir leidėjai, kino filmų ir kitų audiovizualinių kūrinių autoriai ir gamintojai, rūbų, papuošalų, aksesuarų kūrėjai ir gamintojai bei platintojai. Tuo tarpu šie reikalavimai nebus taikomi programuotojų ir programinės įrangos gamintojų santykiams. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nors taisyklės negalios programinei įrangai, jos bus taikomos susijusiems elementams, pavyzdžiui grafiniam dizainui. Todėl šių naujovių neturėtų ignoruoti ir technologijų srityje veikiantys subjektai.

Direktyva neišskiria nepriklausomų autorių ir darbuotojų, todėl greičiausiai aptartas teises įgis ir asmenys, kurie kuria įgyvendindami savo darbo funkcijas ir savo, kaip autorių, turtines teises perduoda darbdaviams.

ES valstybės narės turės įgyvendinti Direktyvą savo teisės aktuose ir joms yra leidžiama naudoti įvairius mechanizmus, padėsiančius užtikrinti šias autorių ir atlikėjų teises. Direktyvos įgyvendinimui bus skirtas dvejų metų terminas, tad dar turėsime palaukti, kol pamatysime, kaip Direktyvą nutars įgyvendinti Lietuva.

Giedrė Rimkūnaitė-Manke yra advokatų kontoros GLIMSTEDT advokatė, ekspertė. Giedrė vadovauja GLIMSTEDT intelektinės nuosavybės, technologijų, žiniasklaidos ir komunikacijų teisės bei duomenų apsaugos praktikoms, yra projekto „GLIMSTEDT jaunam verslui“ iniciatorė.