Aukštos paskolų maržos nepadeda kurti gerovės valstybės: ar valstybė turi įstatyminių svertų?

Europos bankininkystės instituto duomenys atskleidė, kad Lietuvoje veikiantys bankai yra vieni pelningiausiu Europos Sąjungoje ir atsilieka tik nuo rumunų. Norisi pasidžiaugti, kad verslui sekasi ir jis sėkmingai generuoja pelnus, tačiau šiuolaikinis pasaulis iš privataus verslo tikisi ne tik grąžos investuotojams, bet ir indėlio į visuomenės gerovę. Šiuo aspektu bankams tenka ypač svarbi misija – užtikrinti, kad vartotojai turėtų galimybę ne tik saugoti savo pinigus, bet ir galėtų skolintis savo bei verslo reikmėms. 

Europos bankų padėtis nevienareikšmiška. Dalis skolintojų sėkmingai tobulino savo veiklą ir didino pelningumą, kiti vis dar šlubčiodami ieško geriausių sprendimų. „Lloyds“ sugebėjo atsitiesti po finansų krizės, kuri pareikalavo reikšmingos valstybės pagalbos, gerai sekasi ir ING Nyderlanduose, o ispanų „Santander“ sugebėjo išlaviruoti nepaisant Ispanijos ekonomikos iššūkių. Sunkiau sekasi vokiečių milžinui „Deutsche Bank“, kuris pelningu tapo tik 2018 – aisiais po trejų nuostolingų metų. 

Lietuvos bankų sektoriaus nuostoliai toli praeityje. Skaičiuojant bendrai, bankai uždirbo pelnus kiekvienais metais nuo 2011 -ųjų, o šių metų skaičiai didiesiems taip pat žada augimą. Bankų sektoriaus lyderiams patinka akcentuoti, kad pelningumą lemia veiklos efektyvumo didinimas, elektroninių paslaugų plėtra ir kiti modernūs sprendimai (ko tikrai negalima paneigti), paminėtinas ir bankų įkainių kėlimas, kuris nors erzina, tačiau bent jau mokėjimų srityje dažnai galima surasti alternatyvų – naudotis pigesniais elektroniniais bankų sprendimais ar ieškoti kitų paslaugų tiekėjų. 

Tačiau situacija kur kas sudėtingesnė paskolų rinkoje. Pavyzdžiui, būsto paskolų srityje sunku būtų rasti lygiavertę alternatyvą bankams, todėl kylančios maržos paliečia visus besiskolinančius. 

Būsto paskolų maržos Lietuvoje didesnės net lyginant su Suomija ar Danija. Neabejoju, kad bankų ekonomistai rastų dešimtis priežasčių, kodėl taip yra, tokių kaip įvairios rizikos, skirtingos valstybinių garantijų schemos, tačiau žiūrint į bankų pelnus minčių kyla įvairių. 

Ne, tai ne tik privačių bankų reikalas, bet ir socialinės atskirties ir gerovės valstybės klausimas. Mes konkuruojame su Vakarų šalimis norėdami susigrąžinti emigravusius piliečius, bet kaip sukurti jiems reikiamas sąlygas, kur būsto prieinamumas yra viena iš svarbesnių? Kaip užtikrinti gyventojų teises būstą įsigyjant?

 Lietuvos bankas užsimena apie konkurencijos bankų sektoriuje didinimą ir vis laukia naujų žaidėjų. Šie gal ir žvalgosi, bet nežengia lemiamų žingsnių. Fintech kompanijos kiek aktyvesnės vartojimo paskolų srityje, bet menki veikėjai būsto ir verslo paskolų segmentuose. Neveikimas galiausiai kainuos paskolas paėmusiems, jiems teks našta. Jei tarpbankinės palūkanų normos šoktels keliais procentais, dabar paimtos nefiksuotos paskolos aptarnavimas gali pabrangti ir dvigubai. 

Valstybė laisvosios rinkos sąlygomis negali nustatyti konkrečių palūkanų, bet tam tikrų įstatyminių svertų turi – pavyzdžiui, neleisti bankams neigiamo Euribor sutartyje prilyginti nuliui. Tai leistų vartotojams, kurių sutartys susietos su 3 ar 6 mėn. Euribor, šiuo metu gauti 0,36 – 0,38 proc. mažesnes metines palūkanas. Dar rimtesnis žingsnis būtų būsto paskolų reguliavimo keitimas, kuris nustatytų privalomą ilgesnį būsto paskolų palūkanų fiksavimo laikotarpį. 

Bankai gąsdintų dar aukštesnėmis palūkanomis, bet, tikėtina, kad jei ir pakeltų, tai nežymiai, o vartotojai ilgu laikotarpiu laimėtų dėl didesnio stabilumo. Užtikrinus mokamų palūkanų stabilumą, galima būtų pradėti diskusijas dėl ilgesnių paskolų grąžinimo terminų. Pvz., Švedijoje maksimalus galimas būsto paskolos grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 100 metų (!). Termino ilginimas turi savų rizikų, tačiau brandžiose rinkose gali būti ir pateisinamas, nes leidžia skolinti pigiau. 

Centrinis bankas taip pat galėtų peržiūrėti Atsakingojo skolinimo nuostatus, leidžiant didesnes nei 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių  pajamas gaunantiems asmenims skolinti daugiau, nei šiuo metu numato teisės aktai. Bendras Lietuvos gyventojų įsiskolinimo lygis yra vienas žemiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių. 2017 m. jis siekė 44 proc. grynųjų namų ūkių disponuojamųjų pajamų, tuo tarpu Nyderlanduose ir Danijoje buvo daugiau nei 200 proc., Airijoje – 153 proc., Vokietijoje – 93 proc.,  Estijoje – 80 proc., todėl ypatingos grėsmės nuosaikiai didinti skolinimą taip pat nėra. 

Paminėjau vos kelias priemones, bet erdvės diskusijoms yra žymiai daugiau. Pelningas bankų laikotarpis yra puiki proga diskutuoti ne tik apie verslo sąlygų gerinimą, bet ir apie tinkamos socialinės ir ekonominės aplinkos kūrimą, kur bankams tenka reikšmingas vaidmuo.

 

Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

 

Publikacija:

Delfi.lt: Linas Sesickas. Aukštos paskolų maržos nepadeda kurti gerovės valstybės: ar valstybė turi įstatyminių svertų?

Užsisakykite svarbiausias naujienas