Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė ankstesnę teismų praktiką ir atsisakė formalaus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių teisės verstis licencijuojama veikla vertinimo.
Pagal ankstesnę Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo praktiką, perkančiosios organizacijos privalėjo patikrinti, ar viešajame pirkime dalyvaujantys subjektai turi teisę verstis būsimos sutarties objektu esančia licencijuojama veikla (pvz., ar turi teisę vykdyti geodezinius matavimus ar energinį sertifikavimą) net ir tada, kai viešojo pirkimo sąlygose nebuvo tiesiogiai įtvirtintų reikalavimų tiekėjams pateikti teisę verstis licencijuojama veikla patvirtinančius įrodymus. Perkančiajai organizacijai pareikalavus, kad tiekėjai pateiktų įrodymus, patvirtinančius teisę verstis licencijuojama veikla, jiems iš esmės buvo draudžiama įrodinėti teisę verstis licencijuojama veikla pasitelkiant pasiūlyme neįvardintus partnerius (subtiekėjus).
Dėl to, kad tiekėjai neturėdavo formalios teisės vykdyti antraeilių darbų, sudarančių nedidelę (1 – 5 proc.) viešojo pirkimo objekto dalį (pvz., atlikti kadastrinius ar geodezinius matavimus, energinį sertifikavimą ir kt.), buvo atmetami perkančiosioms organizacijoms palankiausi tiekėjų pasiūlymai.
Pirkimo sąlygose konkrečiai įtvirtinus reikalavimus įrodyti teisę verstis licencijuojama veikla, šių problemų būtų išvengta, kadangi tiekėjai nesunkiai galėtų pasitelkti partnerius, turinčius teisę verstis tokia veikla. Tokia praktika buvo ypač nepalanki užsienio tiekėjams, nes jiems sunkiau sužinoti kitoje šalyje konkrečiai veiklai vykdyti taikomus reikalavimus ir esamą viešųjų pirkimų taisyklių taikymo praktiką. Be to, tokia praktika sudėtinguose ir didelės vertės viešuosiuose pirkimuose reikalavo itin didelio tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų atidumo nustatant visą pirkimo objektu esančią veiklą nepriklausomai nuo jos reikšmingumo ir todėl kėlė neproporcingai didelę administracinę naštą rengiant pirkimo dokumentus ar pasiūlymus, vykdant viešojo pirkimo procedūras ar jose dalyvaujant.
Teismas priminė, kad perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai nepaviešintus reikalavimus, kadangi tai gali sudaryti prielaidas piktnaudžiauti ar bent jau pernelyg laisvai vertinti tiekėjų pajėgumą, ir išaiškino, kad tuo atveju, jei viešojo pirkimo dokumentuose nėra aiškiai įvardinti reikalavimai, susiję su teise verstis licencijuojama veikla (būtina įvykdyti būsimą sutartį), perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus. Pasiūlymo trūkumai gali būti ištaisyti pasitelkiant ir pasiūlyme neįvardintus parterius (subtiekėjus).
Naujai suformuota praktika sudaro prielaidas didesnei tiekėjų konkurencijai ir užtikrina palankesnes sąlygas viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti užsienio tiekėjams. Be to, ši praktika perkančiosioms organizacijoms leis racionaliau naudoti biudžeto lėšas, kadangi sumažės atvejų, kai priimtiniausi tiekėjų pasiūlymai atmetami dėl formalių priežasčių.
Feliksas Miliutis, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas
Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt
