Atsinaujinanti energetika: teisinė drama dar tik prasideda

Advokatų kontoros „GLIMSTEDT“ teisininkas Justinas Poderis
2013 m. balandžio 19 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos
įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, projekto Nr. XIIP-483, (toliau –
Įstatymo projektas). Įstatymo projekto nagrinėjimui Lietuvos Respublikos Seime suteikta ypatingos
skubos procedūra, kuria vadovaujantis rytoj numatytas Įstatymo projekto svarstymas ir galimas
priėmimas. Būtinybę kalbėti apie šio Įstatymo projektą lemia jo priėmimo galimi padariniai
atsinaujinančios energetikos sektoriui.
Įstatymo projekto priėmimo teisiniai padariniai: naikinamas atsinaujinančios energijos supirkimo
skatinimas feed-in tarifu jau eksploatuojamiems saulės šviesos elektrinių parkams.
Šiuo metu galiojančio atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 7 straipsnis
garantuoja, kad atsinaujinančios energijos gamintojams, iki įstatymo įsigaliojimo (t.y. iki 2011 m.
gegužės 24 d.) gavusiems leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus ar leidimus gaminti elektros energiją, taikomas 12 metų fiksuotas supirkimo
tarifas, galiojęs įstatymo įsigaliojimo metais (t.y. 2011 metais). Taigi, šiuo metu galiojančio AIEĮ 7
straipsnis apsaugo praeityje (daugiau kaip prieš 2 metus) pradėtus projektus bei jiems vystyti
panaudotas investicijas užtikrindamas jų pagamintos elektros energijos remtiną supirkimą 12 metų
laikotarpiui.
Priėmus Įstatymo projektą būtų panaikintas atsinaujinančios energijos supirkimo 2011 metais
galiojęs feed-in tarifas, taikomas daugiau kaip prieš 2 metus pradėtoms vystyti ir jau
eksploatuojamoms saulės šviesos jėgainėms.
Įstatymo projektas nenumato, koks skatinimo tarifas turėtų būti taikomas eksploatuojamiems saulės
šviesos atsinaujinančios energetikos objektams, kuriems minėtu projektu siūloma panaikinti 2011
metais galiojusį fiksuotą supirkimo tarifą. Taigi, neišvengiamai kyla rizika nevienodam Įstatymo
projekto aiškinimui bei taikymui.
Atitinkamai, kyla rizika, kad priėmus Įstatymo projektą minėtų saulės šviesos elektrinių pagamintos
elektros energijos supirkimas fiksuotu tarifu gali būti iš viso nebeskatinamas, o minėtų projektų
valdytojams liktų tik dvi alternatyvos: a) saulės šviesos elektros energijos pardavimas rinkos kaina
nesitikint projektų ekonominio atsipirkimo, b) saulės šviesos elektrinių demontavimas.
Atsižvelgus į Įstatymo projekto reikšmę verslo sektoriui, jo juridinės technikos netobulumą bei
galimą nesuderinamumą su šiuo metu galiojančio AIEĮ nuostatomis, teigtina, kad Įstatymo projektą
būtina taisyti, įvertinti Įstatymo projekto atitiktį AIEĮ galiojančioms nuostatoms, teisėtų lūkesčių
principui bei galimus Įstatymo projekto priėmimo padarinius verslo sektoriui ir valstybei.