Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje buvo registruota 73 800 Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, iš jų tik 7 483 – Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Didžioji dalis Lietuvoje gyvenančių užsieniečių yra iš kitų Europos valstybių, daugiau nei pusė iš jų atvyksta į Lietuvą dirbti.
Analizuojant Lietuvos teises aktus, reguliuojančius užsieniečių teisinę padėtį, akivaizdu, kad įveikti numatytą užsieniečių įdarbinimo procedūrą nėra labai paprasta. Nepaprasta, tačiau įmanoma, juo labiau kad nuo šių metų pradžios galimybių įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių yra dar daugiau.
Visi Lietuvoje ketinantys dirbti užsieniečiai prieš atvykdami į šalį privalo gauti leidimą dirbti ir tuo pagrindu kreiptis į atitinkamą Lietuvos ambasadą ar konsulinį skyrių dėl nacionalinės vizos išdavimo.
Lietuvos įstatymai numato paprastesnes procedūras atstovams tų profesijų, kurių trūksta Lietuvoje. Yra numatyti du atskiri tokių profesijų sąrašai: pirmasis skirtas turintiesiems vidurinį arba profesinį išsilavinimą (statybos, pramonės ir transporto sektorių profesijos), o antrąjį sudaro profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tarp kurių profesijos, susijusios su įvairių pramonės šakų technologijomis ir inžinerija, mechanika, automatika, informacinėmis technologijomis, kompiuterinėmis sistemomis ir programavimu.
Užsieniečiai, ketinantys atvykti į Lietuvą dirbti pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, yra atleisti nuo įsipareigojimo gauti leidimą dirbti ir gali iš karto kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo į Lietuvos ambasadą užsienyje, taip pat ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo į Migracijos departamentą.
Leidimas laikinai gyventi tokiems asmenims išduodamas dvejiems metams su teise kreiptis dėl jo pratęsimo, o aukštos kvalifikacijos specialistams, kurių profesijos yra įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikaciją – trejiems metams su teise kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo.
Beje, supaprastinta tvarka darbdaviai gali įdarbinti ir užsieniečius, kurie Lietuvoje yra baigę studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Jiems taip pat nėra reikalingas leidimas dirbti – dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje jie gali kreiptis darbo pagrindu. Leidimas gyventi Lietuvoje jiems išduodamas ne ilgiau kaip dvejiems metams.
Lietuvos viza gali būti išduodama ne ilgiau nei metams net tais atvejais, kai ji yra išduodama leidimo dirbti pagrindu. Kadangi išduotas leidimas dirbti yra tik pagrindas užsieniečiui kreiptis dėl nacionalinės vizos, kuri gali būti išduodama ne ilgiau kaip metams be pratęsimo galimybės, tai neatrodo patrauklu nei darbdaviui, nei potencialiam darbuotojui, nes numato galimybę tik vienerius metus galiojantiems darbo santykiams.
Todėl darbdaviams, kurie ketina įdarbinti darbuotojus, kurių profesijos nėra įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą, rekomenduojame kartu su migracijos ir darbo teisės specialistais apsvarstyti galimybę kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo (aukštos profesinės kvalifikacijos) atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Toks Užimtumo tarnybos išduotas sprendimas suteikia užsieniečiui teisę kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo dvejiems, o aukštos kvalifikacijos specialistams – trejiems metams.
Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams nereikalingas dviem atvejais:
Aukštos kvalifikacijos darbuotojai, ketinantys gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, privalo turėti aukštojo mokslo diplomą arba gauti Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimą dėl užsieniečio darbo patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai. Taip pat svarbu nepamiršti vienos iš pagrindinių leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų: darbo užmokesčio dydis turi būti ne mažesnis nei 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.
Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams negali būti išduodamas ilgiau nei dvejiems metams. Tuo tarpu leidimas laikinai gyventi aukštos profesinės kvalifikacijos atstovams išduodamas trejiems metams.
Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas kaip dirbančiam aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvoje metus gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris pakvietė užsienietį dirbti. Praėjus dvejiems metams, užsienietis turi teisę pakeisti darbdavį – tam nereikia naujo Užimtumo tarnybos sprendimo. Norėdamas pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, kai jau yra praėję dveji jo teisėto darbo kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojo Lietuvoje metai, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
Pakeitus darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, leidimo laikinai gyventi iš naujo gauti nereikia.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. atsirado dar viena galimybė įdarbinti Lietuvoje esančius užsieniečius–prieglobsčio prašytojus. Įsigalioję Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai numato teisę prieglobsčio prašytojams dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės.
Migracijos departamentas, gavęs tokią teisę įgijusio prieglobsčio prašytojo prašymą, jo užsieniečio registracijos pažymėjime tiesiog nurodo įgytą teisę dirbti, ir toks prieglobsčio prašytojas tampa pilnateisiu darbo rinkos dalyviu.
Remiantis oficialiai skelbiama Migracijos departamento statistika, 2019 m. Lietuvoje gauti 646 prieglobsčio prašytojų prašymai, dar 277 neišnagrinėti prašymai persikėlė iš ankstesnių metų. 2020 m. sausio 1 d. buvo likę neišnagrinėti 424 prašymai.
Nors neskelbiama, kiek laiko nagrinėjami prašymai, galima preziumuoti, kad bent pusės neišnagrinėtų prašymų trukmė viršijo 6 mėnesius, o tai leidžia galvoti, kad daugiau kaip 200 užsieniečių Lietuvoje 2020 m. sausio 1 d. įgijo teisę dirbti be jokių papildomų procedūrų ar apsunkinimų.
Parengė asocijuotoji partnerė, advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė ir teisininkė, migracijos ekspertė Kseniya Veličkienė
Publikuota naujienų portale „Verslo žinios“
