ES investicijos UAB „DEVOLD“ energetiniam efektyvumui
Advokatų kontoros „Glimstedt” klientė UAB „DEVOLD” įgyvendina projektą „Atsinaujinančios energijos išteklių diegimas UAB „DEVOLD“ ga…
Ankstesnis Juridinių asmenų nemokumo teisinis reguliavimas turėjo silpnąją vietą – restruktūrizavimą, kuris faktiškai buvo labiau išimtis nei taisyklė taikant nemokumo procedūras.
2018 m. buvo inicijuotos 2093 bankroto bylos ir pabaigtos 2876 procedūros, tačiau, Statistikos departamento duomenimis, buvo imtasi restruktūrizuoti tik 26 įmones.
Ilgojo laikotarpio apibendrinantys duomenys tendenciją patvirtina. Nuo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo taikymo pradžios 2001 metų liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš viso restruktūrizavimo procesai pradėti vos 452 įmonėse, iš jų 44 įmonės sėkmingai baigtos restruktūrizuoti (tačiau trims iš jų vėliau iškeltos bankroto bylos), 309 įmonėse restruktūrizavimo procesai buvo nutraukti (iš jų 223 įmonėms iškelta bankroto byla), 9 bylos panaikintos.
Senosios tvarkos Lietuvoje negyrė ir Pasaulio bankas. „Doing Business“ 2019 reitinge nemokumo procedūrų dalyje Lietuvai skirta 85 vieta, ir tai buvo silpniausia Lietuvos dalis reitinge, kuriame šaliai buvo skirta bendra 14 vieta.
Šių metų birželį Seimo priimtu Juridinių asmenų nemokumo įstatymu siekiama tai keisti. Naujojo reguliavimo tikslas geras, tačiau ar numatytos priemonės bus pakankamos jam pasiekti?
Įmonės gyvybingumo išsaugojimas ir bankroto išvengimas yra svarbūs tikslai, tačiau, realiai iškilus nemokumo klausimui, kreditoriams pirmiausia rūpi atgauti lėšas. Įstatymu tenka užtikrinti kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą.
Naujasis įstatymas iš tiesų siekia sudaryti geresnes sąlygas restruktūrizavimo procesui. Kreditoriai galės inicijuoti ir restruktūrizavimo procesą, jei jiems pradelsto reikalavimo dydis viršija 10 minimalių mėnesinių atlyginimų dydį. Iki šiol iniciatyvos teisė išimtinai priklausė vienasmeniam arba kolegialiam įmonės valdymo organui.
Naujajame teisės akte numatomas tarpinis juridinio asmens finansavimas, kurio tikslas yra užtikrinti, kad juridinis asmuo galėtų tęsti veiklą ar išlikti gyvybingas arba kad iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo nesumažėtų juridinio asmens vertė. Toks reguliavimas leis operatyviau reaguoti į susidariusią situaciją ir, esant poreikiui, gauti kreditus iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
Su minėta nuostata susijusi ir naujovė, kuri tarpinį finansavimą suteikusius kreditorius įrašo į pirmąją kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, jei paskolos jiems negrąžinamos pagal sutartyje numatytas sąlygas, taip suteikiant jiems tam tikrą prioritetą.
Nemokumo įstatyme atsižvelgta ir į rekomendacijas, kad tik restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse priimtų sprendimus dėl paties restruktūrizavimo plano, kas padidintų sėkmingo proceso tikimybę bei leistų geriau užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą bei interesų apsaugą. Įstatymas šiuo tikslu numato 2 kreditorių grupes – kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka ir kitus kreditorius. Balsuojant dėl plano kiekvienoje grupėje reikės kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos, palaikymo.
Galiausiai atsiranda nauja galimybė nutraukti bankroto bylą ir pereiti į restruktūrizavimą. Taip siekiama sudaryti sąlygas išsaugoti verslą, jei bankroto proceso metu pasikeistų aplinkybės.
Aptartos nuostatos restruktūrizavimo procesą pagerina, tačiau neišvengiamai kyla klausimas – ar jos paskatina pradėti restruktūrizavimą laiku, kol jis dar turi prasmę?
Valstybės kontrolė savo ataskaitoje „Dėl įmonių restruktūrizavimo proceso valdymo“ 2015 m. pasisakė, jog pas mus nėra prevencinių priemonių, užtikrinančių bei skatinančių finansinius sunkumus patiriančias įmones restruktūrizavimą pradėti laiku, ir kritikavo valstybės institucijas, kad jos skolininkų neskatina įvertinti situacijos.
Nemokumo įstatymas suteikia teisę kreditoriams inicijuoti procesą, tačiau vis dėlto mažai tikėtina, kad jie siūlys restruktūrizavimą, o ne bankrotą, siekdami atsiimti kuo didesnę lėšų dalį. Taip pat abejotina, ar valstybės institucijos, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija ar SODRA, apsiims „šviesti“ įsiskolinusias įmones.
Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas