ES Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) pripažino, jog komandų, viešojo pirkimo dalyvių konkrečiai siūlomų viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, profesionalumas bei patirtis gali būti laikomi ekonominio naudingumo kriterijaus subkriterijumi.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) numato, jog perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, gali pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijų – mažiausios kainos arba ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo. Tiesa, 2016 m. įsigaliosiančiame naujajame VPĮ, įtvirtinamas tik vienas pasiūlymų vertinimo kriterijus – pasiūlymai turės būti vertinami remiantis išimtinai ekonominio naudingumo kriterijumi. Taigi, perkančiosios organizacijos, vertindamos pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų, privalo užtikrinti, jog sutartys būtų sudaromos remiantis objektyviais kriterijais, galinčiais užtikrinti skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų laikymąsi ir garantuoti, kad pasiūlymai būtų vertinami veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Kitaip tariant, ekonominio naudingumo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję išimtinai su sutarties objektu, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos sprendimu, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, gali būti vertinama kokybė, kaina, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatacinės sąnaudos, ekonomiškumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpis arba užbaigimo laikotarpis ir panašūs pasiūlymo aspektai.
Plačiau: vz.lt
Autorius: GLIMSTEDT partneris, advokatas dr. Deividas Soloveičik
