Ar kaimynas turi teisę ginčyti statybos darbų teisėtumą?

Tarp kaimyninių sklypų savininkų neretai kyla ginčų dėl statomų, rekonstruojamų, remontuojamų statinių aukštingumo, tankumo ar atstumo nuo sklypo ribos. Vienoje naujausių nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ne kiekvienas asmuo, sužinojęs apie išduotą statybos leidimą ar vykdomus statybos darbus, kurie galimai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, turi teisę kreiptis į teismą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas[i] sprendė kaimynių sklypų savininkų ginčą dėl statybos leidimo teisėtumo, kai vietoje nebaigto statyti vienbučio dviejų aukštų gyvenamojo namo, atliekant rekonstravimo darbus, pradėtas statyti šešių butų, dviejų aukštų su trečiu mansardiniu aukštu gyvenamasis namas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl kaimyno teisės ginčyti statytos teisėtumą, nustatė, kad jis, kreipdamasis į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ar statybos darbų padarinių šalinimo, privalo įrodyti (i) konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir (ii) šių pažeidimų neigiamą įtaką bei pasekmes jo subjektinėms teisėms.

Galiojantys teisės aktai įtvirtina, kad dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo turi teisę kreiptis tik tie asmenys, kurių subjektinės teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 24 d.).

Privatus asmuo turi teisę reikalauti nugriauti savavališkai pastatytą ar statomą statinį, išardyti jo dalis, atstatyti savavališkai nugriautą statinį ar savavališkai išardytas jo dalis ir sutvarkyti statybvietę, tačiau taip pat su sąlyga, kad tokia savavališka statyba pažeidžia jo teises (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 str. 11 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas pats savaime nepažeidžia privačių asmenų teisių, todėl, kreipiantis į teismą, kiekvienu atveju privalu įrodyti, kokius konkrečius neigiamus padarinius statybos darbai pareiškėjui neišvengiamai sukelia ar sukels ateityje.

Ginčijant statybos leidimų teisėtumą, paprastai atmetami kaimyninių sklypų savininkų argumentai dėl didesnės nei tikėtasi gyvenamosios vietovės urbanizacijos, intensyvesnio automobilių srauto išaugsiančio atliekų kiekio bei triukšmo lygio ar privačios erdvės apribojimo. Laikomasi pozicijos, kad intensyvesnis nei tikėtasi kaimyninių sklypų užstatymas savaime nėra pagrindas spręsti dėl pačių statybos darbų neteisėtumo.

Tačiau aptariami reikalavimai nereiškia, kad privatus asmuo neturi teisės reaguoti į teisės aktų pažeidimus. Asmuo, sužinojęs apie galimai savavališką statybą ar statybos darbus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, turi teisę apie tai informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad šie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių.

Taigi nors būtent kaimyninių sklypų savininkai yra labiausiai suinteresuoti, kad gretimuose žemės sklypuose vykdomi statybos darbai atitiktų teisės aktų reikalavimus ir kaip įmanoma mažiau keistų jau susikurtą gerovę, jie turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą tik su sąlyga, kad galės įrodyti, kaip numatomi ar vykdomi statybos darbai pažeidžia ar riboja jų subjektines teises bei teisėtus interesus.