Šių metų gegužės mėnesį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo 19 tyrimų dėl asociacijų bei įmonių galimai vykdytos neteisėtos lobistinės veiklos. Palyginti – per visus 2018 metus buvo pradėti tik 3 tokie tyrimai.
Šiemet jau paskelbtais VTEK sprendimais pripažinta, jog neteisėta lobistine veikla gali būti laikomas asociacijos raštas, kuriuo ministerijai ar kitai valdžios institucijai iškeliama teisinio reguliavimo problema su galimais jos sprendimo. Pernai VTEK buvo konstatavusi, jog asociacijos atstovavimas Seime svarstant teisės aktų projektus taip pat gali būti laikomas lobistine veikla.
Stipriai išaugęs VTEK tyrimų skaičius bei jau priimti VTEK sprendimai skatina pradėti plačiau diskutuoti apie lobistinės veiklos Lietuvoje reguliavimą ir poreikį jį tobulinti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas garantuoja asmenų teisę konsultuotis su viešojo administravimo subjektu teisinio reguliavimo klausimais, dalyvauti teisėkūros procese teikiant pasiūlymus bei nuomones.
Šių teisių užtikrinimas yra vienas iš kertinių teisėkūros atvirumo, skaidrumo principo turinio elementų.
Vertintina, jog asmens teisė reikšti nuomonę, siūlymus bei konsultuotis su valstybės institucijomis taip pat yra ir jo konstitucinės teisės reikšti nuomonę, kritiką, dalyvauti valdant šalį, o valdžios įstaigoms tarnauti žmonėms, sudėtinė dalis.
Lobistinės veiklos įstatymas numato, jog lobistine veikla, be kita ko, nėra laikoma konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal teisėkūros pagrindų įstatymą, įstatymų, įstatų pagrindu vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą.
Atsižvelgus į tai, kyla klausimas – ar iš tiesų kartu su identifikuota problema pateiktas vienas iš galimų problemos sprendimo būdų yra tinkamas kriterijus vertinant asmens veiklą kaip lobistinę?
Ar asmuo, kad nebūtų pripažintas neteisėtu lobistu, kreipdamasis į instituciją negali jai teikti jokių siūlymų? Ir ar valdžios institucijos pakviestas į diskusiją dėl teisinio reguliavimo problemos sprendimo negali toje diskusijoje dalyvauti, kad nebūtų pripažintas neteisėtu lobistu?
Manau, jog ne asmens valdžios institucijai pateiktas problemos sprendimo būdas, ne asmens dalyvavimas valdžios institucijos inicijuotame diskurse, o pagrindiniai lobistinės veiklos požymiai bei lobizmo tikslai turi lemti asmens veiklos kvalifikavimą lobistine veikla.
Atitinkamai, viešosios teisės draudimai negali būti aiškinami plečiamai.
EBPO, Europos Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą gali užtikrinti tik toks lobistinės veiklos aiškinimas, pagal kurį lobistinės veiklos reguliavimas turi būti aiškus, proporcingas, skaidrus bei efektyvus.
Pradėti tyrimai bei jau priimti sprendimai patvirtina, jog pasigendama aiškių VTEK rekomendacijų bei gairių dėl lobistinės veiklos aiškinimo ir taikymo. Šios rekomendacijos yra būtinos siekiant apsibrėžti aiškias „žaidimo taisykles“.
Taip pat siūlyčiau įvertinti, ar nereikėtų atskirai peržiūrėti esamą lobistinės veiklos reguliavimą, įskaitant esamus teisėkūros projektus, bei apsvarstyti galimybę įtvirtinti teisės doktrinoje išskiriamą visiškai savanorišką lobistinės veiklos registraciją.
Galiausiai, įmonėms bei asociacijoms reikėtų atkreipti dėmesį į VTEK pradėtus tyrimus bei formuojamą praktiką rengiant bei teikiant raštus valdžios institucijoms bei dalyvaujant su tuo susijusiose diskusijose.
Justinas Poderis yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, registruotas lobistas.
Komentaras publikuotas naujienų portale vz.lt.
