Lietuvoje jau kuris laikas aukso iš Lenkijos importuotojai susidurdavo su Lietuvos institucijų formalistinės kliūtimis vykdyti tarptautinę prekybą. Griežtai interpretuojami teisės aktai sukėlė tokį ginčą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) prašydamas paaiškinti laisvos prekybos tarp ES valstybių narių principus.
Ginčas kilo todėl, kad aukso gaminai, kuriuos UAB „Juvelta“ importavo iš Lenkijos, buvo įspausti Lenkijos prabavimo ženklu „3“, kuris Lietuvos gyventojams yra neįprastas ir nesuprantamas. Toks žymėjimas iš tiesų neatitiko pasaulinės prabos ženklinimo praktikos. Įvairūs tarptautiniai dokumentai nustato, kad aukso gaminių praba turi būti išreikšta lydinio grynumo santykiu, pvz. 375, 585, 750, 999.
Lietuvoje taip pat naudojamas pasaulyje įprastas prabos žymėjimo būdas, o importuoti juvelyriniai dirbiniai, neatitinkantys Lietuvos ženklinimo reikalavimų, turi būti iš naujo paženklinti Prabavimo rūmuose. Tačiau UAB „Juvelta“ importuotus aukso gaminius paženklino „585“ pati, nesikreipdama į Prabavimo rūmus.
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtina laisvo prekių judėjimo taisykles, kurios draudžia importo apribojimus ir visas lygiaverčio poveikio priemones. Europos Sąjungos teismų praktika taip pat suformavo abipusio pripažinimo principą, kuris reiškia, kad bet kuri prekė legaliai pagaminta vienoje valstybėje narėje ir pateikta į namų rinką, gali būti be papildomų apribojimų parduodama ir kitoje ES narėje.
Šio reguliavimo šviesoje ginčas tarp UAB „Juvelta“ ir Prabavimo rūmų persikėlė į administracinius teismus, o LVAT suabejojus prabavimo formalumų teisėtumu, kreiptasi išaiškinimo į ESTT.
Išnagrinėjęs UAB „Juvelta“ bylos aplinkybes, ESTT pripažino, kad iš principo reikalavimas prekes paženklinti taip, kad būtų tinkamai informuoti vartotojai nepažeidžia ES teisės, net jei prekės namų rinkoje įprastas kitoks ženklinimas. Taigi Lietuvos teisės aktų reikalavimas ženklinti auksą pasaulyje įprasta santykine sistema nepažeidė ES teisės aktų ar, tarkime, Lenkijos aukso prekybininkų teisių.
Tačiau kartu ESTT pripažino, kad UAB „Juvelta“, gaminius paženklindama santykine sistema (585), nors ir be oficialaus Prabavimo rūmų patvirtinimo, pateikė lygiavertę informaciją ir vartotojai negalėjo būti suklaidinti dėl juvelyrinių dirbinių vertingumo (Lenkijos naudojamoje prabavimo sistemoje skaitmuo „3“ yra skirtas žymėti aukso gaminiams, kurių praba yra 585). Todėl ESTT padarė išvadą, kad Prabavimo rūmų pretenzijos išimtinai ženklinti auksą buvo neproporcingos.
Pabaigoje reikėtų pažymėti, kad po ESTT sprendimo paskelbimo, ginčo nagrinėjimas sugrįš į LVAT posėdžių salę. Tikėtina, kad LVAT palaikys ESTT sprendimą ir vadovausis Liuksemburge suformuluotomis išvadomis. Tuo tarpu Lietuvos teisės aktų leidėjas turėtų sureaguoti ir atitinkamai apsvarstyti galimus Lietuvos tauriųjų metalų įstatymo pakeitimus, siekiant, kad ateityje būtų išvengta panašių atvejų, kai nepagrįstai apribojama verslui itin svarbi – laisvo prekių judėjimo – laisvė.
Šiame kontekste taip pat įdomu paminėti ginčą tarp VĮ „Lietuvos prabavimo rūmų“ ir V.V. TŪB „Santimas“, kurio faktinės aplinkybės iš esmės buvo analogiškos, tačiau LVAT nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT ir paliko galioti nacionalinės prabavimo institucijos nurodymus perprabuoti aukso gaminius. Taigi, jei LVAT galiausiai priims UAB „Juveltai“ palankų sprendimą, V.V. TŪB „Santimas“ įgys teisę reikalauti proceso atnaujinimo byloje prieš VĮ „Lietuvos prabavimo rūmus“, remdamasis būtinybe užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą, kaip vienu iš proceso atnaujinimo pagrindų.
Autorius: GLIMSTEDT asocijuotas partneris, advokatas Andrius Ivanauskas
