Ar akcininkas gali žinoti, ką veikia jo bendrovė? Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti sunku. Atsakymas taip pat priklauso nuo to, ar akcininkas valdo kontrolinį akcijų paketą.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai.
Tačiau šie ilgą sąrašą sudarantys dokumentai pateikiami su sąlyga, jog jie nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija.
Dokumentai, kurie yra vieši, pavyzdžiui, teikiami juridinių asmenų registrui ir jo tvarkytojo yra išviešinami, negali būti laikomi konfidencialiais. Tokie dokumentai visais atvejais privalo būti pateikiami akcininkui susipažinti ar pateikiamos jų kopijos, neatsižvelgiant į akcininko valdomą akcijų kiekį.
Dokumentai, atitinkamo valdymo organo pripažinti konfidencialiais, akcininkams pateikiami su išlygomis. Akcinių bendrovių įstatymas numato pareigą tokius dokumentus pateikti tik jei tenkinamos abi sąlygos: (i) akcininkas ar akcininkų grupė, kuri kreipiasi dėl informacijos pateikimo, valdo 50 procentų ir daugiau bendrovės akcijų ir (ii) besikreipiantys akcininkai pateikia bendrovės nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktorius gali:
1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba
2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba
3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba
4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus).
Neįvykdžiusiam nė vienos iš aukščiau nurodytų alternatyvų bendrovės vadovui gresia iki 2896 EUR bauda. Už pakartotinį pažeidimą grėstų bauda iki 14 481 EUR ir nušalinimas nuo pareigų.
Tačiau bendrovės vadovas yra laisvas pasirinkti bet kurį iš anksčiau aptartų informacijos pateikimo būdų, jei nusprendžiama informaciją pateikti. Bendrovės vadovas gali suteikti prieigą prie dokumentų, tačiau neteikti dokumentų kopijų bei neleisti dokumentų kopijuoti.
Jei akcininkui priklauso mažiau nei 50 procentų akcijų, situacija tampa gana komplikuota.
Pagal įstatymą, toks akcininkas neturi teisės gauti informacijos, kuri valdybos arba vadovo (jei valdyba nesudaryta) yra pripažinta konfidencialia. Mažiau nei 50 proc. akcijų turinčiam akcininkui bus prieinama vieša informacija, t.y. ta informacija, kuri prieinama ir visiems kitiems asmenims, kurie nėra bendrovės akcininkai.
Akcininko teisė gauti informaciją gali būti įtvirtinta bendrovės įstatuose ir (ar) akcininkų sutartyje
Akcininko teisę į informaciją, jos apimtį bei pateikimo būdą gali numatyti ne tik įstatymas.
Akcininko teisė gauti informaciją gali būti numatyta bendrovės įstatuose bei akcininkų sutartyje.
Bendrovės įstatai yra viešas dokumentas, kurį registruoja ir viešina Juridinių asmenų registro tvarkytojas. Akcininkų sutartis yra neviešas dokumentas, kurio turinys žinomas tik jos šalims bei su išlygomis gali būti žinomas valdymo organų nariams. Akcininko teisė gali būti numatyta tiek viename, tiek ir kitame dokumente. Jei bendrovės akcininko teisė gauti informaciją yra įtvirtinta bendrovės įstatuose, už jos nevykdymą bendrovės vadovui grės baudos, nustatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Pažeidus įpareigojimą teikti informaciją, pagal Akcininkų sutartį grėstų papildomos baudos ar nuostolių atlyginimas, numatytas pačioje akcininkų sutartyje.
Akcininkų sutartyje ir (ar) įstatuose gali būti numatyta ne tik teisė susipažinti su informacija, bet ir informacijos pateikimo būdas – įpareigojimas teikti dokumentų kopijas. Kartais vien teisės susipažinti su informacija neužtenka – kai informacijos apimtys didelės, svarbu turėti galimybę kopijuoti dokumentus ir teikti juos įvertinti savo patarėjui. Ne visada akcininkas turi specifinių žinių ir yra pajėgus savarankiškai įvertinti pateiktą informaciją. Neturint galimybės kopijuoti dokumentų bei teikti kopijų susipažinti patarėjams, akcininkui dažnai būna itin sudėtinga pačiam įvertinti dokumentų turinį bei pasirinkti tinkamus tolimesnius žingsnius.
Todėl, neturint kontrolinio akcijų paketo, rekomenduotina akcininkų sutartyje numatyti galimybę visiems akcininkams susipažinti su visais bendrovės dokumentais, gauti prašomų dokumentų kopijas bei, esant būtinybei, teikti jas savo patarėjams.
Karolina Baronaitė-Birmontė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė
Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt
