Pastaruoju metu nieko nebestebina milžiniškos baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimus. Nuolat kalbama apie UAB „Lukoil Baltija“ baudas, siekiančias beveik 13 milijonų litų už nepraneštas koncentracijas, Maxima LT, UAB 58 milijonus litų viršijančią baudą už vertikalų susitarimą su UAB „Mantinga“, kuriai savo ruožtu paskirta per 15 milijonų litų bauda, jau neminint OAO „Gazprom“ paskirtos 123 milijonų litų baudos už koncentracijos sąlygų pažeidimą.
Tačiau Konkurencijos taryba kol kas nebuvo itin aktyvi (tikriausiai dėl to, kad retokai buvo progų), skiriant baudas ne tik pačiai pažeidimą padariusiai įmonei, bet ir ją kontroliuojančiai motininei kompanijai. O štai Europos Komisija, palaikoma ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, yra gerokai įsismarkavusi, taikydama akcininkams solidarią atsakomybę net ir už tokius pažeidimus, prie kurių akcininkas neprisidėjo ir apie kuriuos galėjo net nežinoti.
„Goldman Sachs“ atvejis
Garsiausiai nuskambėjo elektros kabelių kartelis, kuriame ir įtakingiausiam pasaulio investiciniam bankui Goldman Sachs buvo paskirta bauda už dukterinės bendrovės Prysmian prisidėjimą prie pasaulinio kabelio gamintojų susitarimo pasidalinti rinkas. Įdomu pažymėti, kad ir Lietuva būtų nukentėjusi nuo šio kartelio, tiesiant elektros kabelį į Švediją, jeigu ne pagrindinio NordBalt jungties rangovo ABB prisipažinimas 2006 metais Europos Komisijai, siekiant išvengti baudos ir kartu atskleidžiant savo ir konkurentų konspiraciją.
Goldman Sachs atvejis yra įdomus dėl bent dviejų priežasčių. Viena, Goldman Sachs nebuvo pažeidimą padariusios įmonės Prysmian akcininku, kai kartelis buvo pradėtas 1999 metais. Antra, Europos Komisija pripažino Goldman Sachs atsakinga ir už tą 18 mėnesių laikotarpį, kai investicinis bankas turėjo mažesnį bei 50 procentų paketą.
Be jokios abejonės elektros kabelių kartelio byla bus išnagrinėta abejose ES Teisingumo Teismo instancijose. Atrodytų, kad Goldman Sachs turi galimybę apsiginti bent jau dėl aukščiau minėtų dviejų priežasčių. Be to, tikėtina, kad Goldman Sachs naudos ir tą argumentą, kad nedalyvavo palaikant kartelio buvimą ir galbūt apie jį net nežinojo (kol nepaskelbtas išsamus Europos Komisijos sprendimas, pastaruosius argumentus sunku patvirtinti, tačiau vieši Goldman Sachs pareiškimai jau krypsta ta linkme). Tačiau pažvelkime į ES teisės nustatomą solidarios atsakomybės institutą dar kartą ir pabandykime nuspėti, kokia iš tikrųjų gali būti Goldman Sachs bylos baigtis.
Plačiau: delfi.lt
