Valstybinės žemės nuomos teisės aktų pinklės

Žinia apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą nutraukti valstybinės žemės, ant kurios stovi „Žalgirio“ stadiono kompleksas, nuomos sutartį ne vienam valstybinės žemės nuomininkui ir investuotojui iškėlė klausimų, koks yra sutarties nutraukimo pagrindas ir ką reikėtų daryti, kad tokių situacijų būtų išvengta kitų nuomojamų sklypų atžvilgiu.

Žemės įstatymas numato bendrą taisyklę, jog valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.

Valstybinė žemė gali būti išnuomota be aukciono tik esant įstatyme numatytiems pagrindams, kurių sąrašas yra ribotas: jei Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka yra gautas leidimas naudoti toje žemėje esančius žemės gelmių išteklius, jei žemė reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti, jei Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų (žemė būti gali išnuomojama šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams) ir pan.

Tačiau bene dažniausiai valstybinė žemė išnuomojama be aukciono tuomet, kai ji yra užstatyta asmeniui, pageidaujančiam išsinuomoti valstybinę žemę, priklausančiais ar nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Tokiu atveju statinių savininkais ar nuomininkas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ar kitą kompetentingą instituciją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

Jei valstybinės žemės sklypas yra neužstatytas, išskyrus minėtas ir kai kurias kitas išimtis, privačiam juridiniam ar fiziniam asmeniui jis gali būti išnuomotas tik aukciono būdu.

Jei valstybinės žemės sklype privačiam asmeniui priklausančių statinių nebelieka (pavyzdžiui, jie yra nugriaunami), formaliai interpretuojant įstatymo raidę tas asmuo praranda pagrindą nuomotis valstybinės žemės sklypą, jei pastarasis buvo išnuomotas be aukciono, remiantis pagrindu, jog sklype yra nuomininkui priklausantys statiniai. Todėl, įsigijus statinius, stovinčius valstybinėje žemėje, ir siekiant neprarasti pagrindo nuomotis valstybinę žemę, reikėtų vengti situacijos, kai sklypas lieka tiek juridine, tiek faktine prasme tuščias – net jei ateityje planuojama statyti naujus.

Be to, teisės aktai numato, kad ne aukciono tvarka išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Todėl planuojami statybos darbai turėtų būti aptarti nuomos sutartyje.

Kita vertus, kai kompetentingos institucijos išduoda reikalingus leidimus ir sutikimus statyti naujus statinius valstybinėje žemėje, vėlesnis nuomos sutarties kvestionavimas dėl pradėtos naujos statybos vargu ar atitinka įstatyme įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei neišvengiamai veda prie klausimo sprendimo teismine tvarka.

Taip pat svarbu valstybinės žemės sklypą naudoti pagal jo paskirtį. Žemės įstatymas numato, jog valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jei žemės nuomininkas žemę naudoja ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą.

Pavyzdžiui, jei žemės sklypo nuomos sutartyje numatyta, kad sklypas išnuomotas visuomeninės paskirties statinių eksploatacijai, jame negalima statyti kitos paskirties statinių. Tiesa, įstatymas nedraudžia valstybinės žemės nuomininkui inicijuoti valstybinės žemės paskirties ar naudojimo būdo pakeitimą, tačiau tokia galimybė taip pat turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje ar jos pakeitime. Jei žemės paskirtis ir (ar) būdas keičiami, o tokia galimybė nuomos sutartyje nėra numatyta, atsiranda pagrindas nutraukti nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris yra būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tad jei statinių eksploatacijai yra išnuomotas neproporcingai didelis žemės sklypas, nuomos sutartis gali būti kvestionuojama dėl sklypo ploto, kuris nėra būtinas esamų statinių eksploatacijai.

Valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama ir kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais.

 

Jolanta Liukaitytė-Stonienė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė

Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt

 

Užsisakykite svarbiausias naujienas