Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Sveikatos apsaugos sektoriaus reguliavimas 2020 metais – ko tikėtis?2020-02-04

JustinasP svetainei

Justinas Poderis

Atsiliekant įgyvendinti Vyriausybės programos įgyvendinimo planą jau aišku, kad kovo mėnesį prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje bus svarstoma daug esminių įstatymų projektų, tarp jų ir sveikatos apsaugos sektoriaus.

Pagal galiojantį Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, 2020 metais numatoma:

  • teikti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, įteisinančius visišką vaistų kompensavimą senjorams, sulaukusiems 75 ir daugiau metų;
  • įteisinti visuomenės vaistines;
  • nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų vertinimo kriterijus;
  • imtis priemonių mažinti pacientų eiles sveikatos priežiūros įstaigose;
  • teisinio reguliavimo priemonėmis toliau mažinti vaistinių preparatų kainas.

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija jau yra inicijavusi Vyriausybės nutarimo pakeitimą, kad nuo 2020 m. vasario 28 d. būtų įteisintas privalomas pirmasis pigiausio kompensuojamo vaistinio preparato paskyrimas, pagal kurį farmacininkas būtų priverstas parduoti pacientui tik pigiausią kompensuojamą vaistinį preparatą. Pagal siūlomą tvarką pacientui būtų atimta pasirinkimo teisė įsigyti kitą vaistinį preparatą, net jei pacientas nesinaudoja kompensavimo tvarka.

Sveikatos apsaugos sektoriaus teisinį reguliavimą Lietuvoje siekiama įtvirtinti poįstatyminiais teisės aktais. Taip išvengiama platesnio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ir suinteresuotų šalių bei visuomenės įtraukimo į teisėkūros procesą. Šią aplinkybę patvirtina ne tik tai, kad per 2019 metus buvo pateikta derinti 10 Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio vaistų kompensavimo tvarką, projektų, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas, kuriuo konstatuota, kad sveikatos apsaugos ministras viršijo savo įgaliojimus, poįstatyminiais teisės aktais nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, kuris galimas nustatyti tik įstatymu. Itin svarbu, kad 2020 metais svarstant naujas teisėkūros iniciatyvas būtų vadovaujamasi minėtame teismo sprendime nustatytais pagrindiniais teisinio reguliavimo principais, jog pacientų teises ir pareigas keičiantis teisinis reguliavimas gali būti nustatytas tik įstatymu.

Būtent įstatyminis teisinio reguliavimo keitimas leistų užtikrinti aiškią bei skaidrią teisėkūros procedūrą, pagal kurią privaloma atlikti teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai, visuomenei vertinimą, o nuo šių metų balandžio 1 d. - ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą.

Taip pat 2020 metais paaiškės, ar veiks 2020 metų sausį baigtas detalizuoti naujai įtvirtintas žalos be kaltės modelis, pagal kurį pacientams, siekiantiems gauti kompensaciją už gydymo įstaigos sukeltą žalą, nereikės įrodinėti gydytojo kaltės fakto. Tikimasi, jog naujai priimtas reguliavimas paskatins pacientus kreiptis dėl kompensacijos. Iki šiol, dėl galiojusių teisinio reguliavimo ribojimų, draudimo įmonės draudimo išmokas išmokėdavo vidutiniškai tik apie 11 procentų kreipimųsi atvejų, žalos atlyginimo komisija – 18 procentų nagrinėtų pareiškimų atveju. Tikimasi, jog nuo 2020 metų ši statistika iš esmės keisis.

 

Justinas Poderis yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, Vaistų gamintojų asociacijos valdybos narys, registruotas lobistas.

Komentaras publikuotas naujienų portale „Verslo žinios“



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700