Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Koronavirusas: ar draudimas atlygintų verslo patirtus nuostolius?2020-03-03

Mindaugas Jablonskis

Advokatas Mindaugas Jablonskis

Dėl koronaviruso infekcijos bei nustatomo karantino kai kuriose šalyse verslas jau nutrūksta arba patiria nuostolių, todėl mūsų šalies įmonės domisi, ar draudimas atlygintų nuostolius dėl verslo nutrūkimo.

Draudikų ir draudėjų pareigos

Neįvykusios, nutrūkusios kelionės draudimo sąlygos paprastai apima karantiną ir teritorijas, kur Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja nevykti, tačiau pagal kitas standartines draudimo taisykles draudikas neatlygina nuostolių, jei jų priežastis yra virusai, epidemijos arba valstybės paskelbtas karantinas.

Paskelbus ekstremalią padėtį ir karantiną, draudikas neatlygina nuostolių, nebent įmonė pasirinko papildomus draudimo išplėtimus, tokius kaip: „virusai, epidemijos“, „galimybės naudotis objektu apribojimo“ ar „valdžios institucijų nurodymų“ išplėtimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijos nedirbti tam tikrame rajone, kaip buvo Alytaus gaisro atveju,  neturėtų būti sutapatintos su nurodymu ar apribojimu, jei tai nenurodyta draudime. Karantinas ar kitoks teritorijos blokavimas šiuo atveju būtų „galimybės naudotis objektu apribojimas“ ar „valdžios institucijų nurodymas“, o rekomendacija nėra privalomo pobūdžio aktas, todėl draudikas negali remtis vien valdžios rekomendacija, kad nemokėtų išmokos. Pavyzdžiui, Alytuje valdžios draudimas pramonės rajone esančioms įmonėms dirbti galiojo nuo spalio 20 d. iki spalio 21 d. 17 val., o po to ekstremalių situacijų komisija nutarė grįžti prie rekomendacijos nedirbti įmonėms, todėl draudikai turėjo nedelsiant pranešti, kaip elgtis jų apdraustoms įmonėms.

Pagal Civilinio kodekso 6.1013 str., įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti. Draudikas turi įmonei nurodyti, kaip elgtis dėl ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijų, kad įmonei būtų aišku, ar draudikas atlygins nuostolius dėl rekomendacijų. Jeigu draudikas neduoda įmonei nurodymų, įmonė yra laisva spręsti, kaip sumažinti nuostolius, nes, pagal CK 6.1013 str., būtinas išlaidas, įmonės turėtas mažinant žalą ar vykdant draudiko nurodymus, turi atlyginti draudikas, neatsižvelgdamas į tai, kad atitinkamos priemonės nedavė teigiamo rezultato.

Jeigu kokiame nors viešbutyje būtų paskelbtas karantinas, tokia situacija būtų galimybės naudotis objektu apribojimas. Karantinas reiškia, kad tam tikrą laikotarpį viešbučio klientams ir darbuotojams ribojamas patekimas į viešbutį ir išėjimas iš jo. Jeigu viešbutis turi turto ir verslo nutrūkimo draudimą su išplėtimais „virusai, epidemijos“, „galimybės naudotis objektu apribojimas“ ir „valdžios institucijų nurodymai“, karantino atveju viešbučiui priklausytų gauti patirtų finansinių nuostolių atlyginimą, nes koronavirusas viešbutyje reiškia turto sugadinimą, kurį reikia atitinkamai dezinfekuoti, o po to esantis karantinas yra verslo nutrūkimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ekstremalios padėties paskelbimas nereiškia, kad priešas jau įžengė per sieną ir prasidėjo karas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ reiškia, kad tikėtini atitinkami Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos nurodymai: sienos uždarymas, transporto reisų nutraukimas, kelionių, renginių, susirinkimų ir kiti laisvių apribojimai, žmogaus privatus gyvenimo, būsto neliečiamumo, laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą, laisvai išvykti apribojimai. Kol konkrečių apribojimų nėra paskelbta, tai nėra ir teisinio pagrindo įmonėms ar draudikams sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą, jeigu tai nenumatyta tarpusavio sutartyse.

Ar koronavirusas gali būti laikomas force majeure?

Jeigu įmonė neturi atitinkamo draudimo, bet dėl epidemijos ar karantino apribojimų negali vykdyti įsipareigojimų partneriams, ji galės kreiptis į prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie išduoda nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure) pažymas.

Sudaromose sutartyse šalys dažnai remiasi standartine nuoroda į Vyriausybės  nutarimą Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“, tačiau tarptautinės korporacijos išplečia force majeure aplinkybių aprašymą savo ir pasauline patirtimi. Pavyzdžiui, gali būti susitariama, kad, išskyrus pirkėjo įsipareigojimą atsiskaityti su pardavėju, kuriam force majeure skyriaus nuostatos nėra taikomos, bet kuri šalis atleidžiama nuo sutartyje ir (arba) užsakyme numatytų savo įsipareigojimų vykdymo dėl atsiradusių nenugalimos jėgos aplinkybių, įskaitant (bet neapsiribojant) ir dėl ekonominio sulėtėjimo, epidemijos, karantino apribojimų, transporto vėlavimo, taip pat dėl bet kurių kitų nenumatytų aplinkybių, kurių ta šalis negali kontroliuoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad koronavirusas nėra nenugalima jėga pats savaime, ir tik tam tikros faktinės aplinkybės, pvz., laivo, viešbučio karantinas, lemia sutarties nevykdymą. Nenugalima jėga nelaikoma ir tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios, force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, išduodami pažymą dėl nenugalimos jėgos, įvertins, ar būtent koronavirusas, karantinas ar kitos aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą ir ar įmonė galėjo numatyti atitinkamą viruso aplinkybes bei jos poveikį sutartinių prievolių vykdymui ir ar negalėjo to išvengti, nugalėti kliūties ar poveikio.

Lietuvoje nėra susiformavusi teismų praktika dėl epidemijų, karantino taikymo nenugalimos jėgos aplinkybėms, todėl visų mūsų laukia rimtas išmėginimas.

Įmonės dar gali kreiptis ir į Vyriausybę su prašymu skirti paramą dėl žalos, patirtos dėl ekstremaliosios situacijos. Pavyzdžiui, dėl padangų gaisro Alytuje Vyriausybė vien vidutiniam darbo užmokesčiui mokėti darbuotojams už nedirbtą laikotarpį šiemet skyrė 700 tūkstančių eurų.

 

Publikacijos autorius advokatas Mindaugas Jablonskis yra GLIMSTEDT asocijuotasis partneris

Taip pat publikuota naujienų portale „Verslo žinios“


Teisininkai: Mindaugas Jablonskis



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700