Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Ką reikia žinoti norint įdarbinti studentus iš užsienio2020-02-18

Kseniya svetaine

Kseniya Veličkienė

Šalies investicinis patrauklumas ir verslumo lygis nustatomi pagal daugybę įvairių rodiklių, tačiau darbo rinkos indikatoriai, tokie kaip gyventojų išsilavinimo lygis, užsienių kalbų mokėjimas, darbuotojų kvalifikacija ir kompetencijos, galimybės atsivežti darbuotojus iš užsienio ir jų įdarbinimo procedūros sudėtingumas yra vieni iš labiausiai galinčių paveikti užsienio investuotojų sprendimą kurti verslą vienoje ar kitoje šalyje. Ne paslaptis, kad nors Lietuvoje pakankamai aukštas gyventojų išsilavinimo lygis ir dauguma žmonių moka ne tik lietuvių, bet ir anglų, rusų bei lenkų kalbas, tačiau, atsižvelgiant į tarptautinius migracijos tendencijos, globalizacijos ir integracijos procesus, kvalifikuotų vietinių darbuotojų besivystančiai rinkai nebepakanka.

Užsieniečių įdarbinimo procedūra iki šiol yra gana sudėtinga ir ilga. Kai kurie palengvinimai buvo padaryti dėl įdarbinimo užsienio darbuotojų, kurių profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą (tolimųjų reisų vairuotojai, statybos ir pramonės sektorių profesijų atstovai) arba į trūkstamų profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, sąrašą (inžinerijos, IT, konstruktoriaus, technologijos ir aviacijos mechanikos profesijų atstovai). Kita vertus, užsieniečių įdarbinimas netgi šiais nurodytais pagrindais yra sudėtingas, biurokratinis ir daugybės dokumentų rengimo bei patikrinimo reikalaujantis procesas, kuris paprastai užima nuo dviejų mėnesių, neįskaitant Šengeno ar nacionalinės vizos gavimo procedūros vien atvykimui į Lietuvą, kuri taip pat neretai nėra tokia lengva.

Tačiau mūsų šalies teisė numato tam tikras lengvatas, kurios gali paskatinti ne tik užsienio investicijas, bet ir pritraukti užsienio abiturientus mokytis aukštosiose mokyklose, su galimybe pasilikti Lietuvoje dirbti arba kurti verslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl užsieniečių teisinės padėties, leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas užsieniečiui, priimtam studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą arba į doktorantūrą. Tokiu pagrindu leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis.

Svarbu pabrėžti, kad užsienietis studijų laikotarpiu turi teisę dirbti, tačiau su sąlyga, kad toks darbas truks ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę. Šis darbo valandų skaičiaus ribojimas netaikomas mokslo ir studijų institucijos nustatytų vasaros atostogų laikotarpiu, studijų laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpiu, taip pat doktorantūros studentams. Pastaraisiais atvejais darbo laiko norma gali būti didinama iki normalaus darbo laiko. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis, vadovaujantis teisės aktais bei Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimais, šiuo 3 mėnesių laikotarpiu užsieniečiai taip pat gali dirbti pilną darbo dieną, o 20 valandų per savaitę apribojimas nėra taikomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad studijų metu užsieniečiai, turintys išduotą leidimą gyventi studijų pagrindu, yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir gali būti darbinami iš esmės įprastine tvarka.

Užsieniečiui, užbaigusiam studijas, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškoti darbo arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Tokiu pagrindu leidimas laikinai gyventi išduodamas 12 mėnesių laikotarpiui.

Po studijų baigimo užsieniečiai gali gauti leidimą laikinai gyventi paprasto darbo pagrindu 2 metams arba 3 metų laikotarpiui, kai ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad užsieniečiams, ketinantiems dirbti pagal Lietuvos Respublikos mokslo institucijoje įgytą kvalifikaciją, dvejus metus nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo taikomos tam tikros lengvatos, t.y. netaikoma įstatyme numatyta darbo patirties sąlyga, taip pat nebūtina kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad ši priimtų sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.

Reikšmingas yra ir tas faktas, kad po studijų baigimo gavęs leidimą laikinai gyventi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas, užsienietis gali atsivežti savo šeimos narius ir gauti jiems leidimą laikinai gyventi tokiam pat laikotarpiui, kokiam yra gavęs jis pats. Taip pat šeimos narius gali atsivežti ir užsienietis, pragyvenęs Lietuvoje pastaruosius 2 metus ir turintis ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą gyventi bei pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į tai, kad, pagal 2019 metų statistiką užsienio studentai sudaro 7,6 procentus visų studijuojančiųjų Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose (t.y. užsieniečių studentų yra apie 8,5 tūkst.), vertėtų nepamiršti minėtų įstatyme numatytų lengvatų įdarbinant užsieniečius studentus.

Svarstant galimybę įdarbinti užsienio studentus, labai svarbu nepamiršti, kad jie jau įgijo arba įgyja teorines žinias ir praktinius įgūdžius Lietuvos mokslo institucijoje. Taip pat jie gerai moka ne tik anglų, bet ir kitas užsienio kalbas bei greičiausi jau įveikė kultūrinę, socialinę ir kalbos adaptaciją. Jie gali ne tik puikiai atlikti savo profesines funkcijas, bet ir padėti plėsti verslą į užsienio šalis, nes išmano tų šalių kultūrą ir specifiką.

 

Kseniya Veličkienė yra advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkė, migracijos teisės ekspertė

Straipsnis publikuotas naujienų portale „Verslo žinios“


Teisininkai: Kseniya Veličkienė



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700