Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Ar verta juridiniams asmenims ginant savo teises kreiptis į Konstitucinį Teismą?2020-03-05

Linaswww

Linas Sesickas

Pernai įtvirtinus galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą, pirmieji prašymus pateikė fiziniai asmenys. Tačiau Konstitucijos tekstas fizinių ar juridinių asmenų neišskiria. 

Šių metų pradžioje Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti ir pirmąjį juridinio asmens prašymą. Viešai skelbiamas sprendimas nuasmenintas, tačiau pranešime spaudai Teismas nurodė, jog pareiškėjas yra uždaroji akcinė bendrovė. 

Noriu aptarti ne tiek konkretų prašymą ir jo turinį, bet apskritai perspektyvas juridiniams asmenims apginti savo interesus Konstituciniame teisme. Ar verta? 

Vertinant kaštus, kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra santykinai pigus: pareiškėjas jau yra išnaudojęs visus teisinius būdus apginti savo teises, tad prarasti neturi ko, žyminio mokesčio mokėti nereikia, belieka teisinių paslaugų kaštai. 

Tikėtis, kad kiekvienu atveju bus galima kreiptis dėl galimai pažeistų juridinio asmens teisių, neverta. Įstatymas numato asmeniui teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves, jeigu asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones ir  nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai. 

Kreipdamasis į Konstitucinį Teismą asmuo gali pasiekti, kad būtų patikrinta, ar įstatymas, Vyriausybės nutarimas ar kitas įstatyme įvardintas teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus. Pripažinus teisės aktą ar jo dalį prieštaraujančia Konstitucijai, atsiranda pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo. 

Jau minėtas pirmasis Konstitucinio Teismo priimtas nagrinėti juridinio asmens pareiškimas siekia patikrinti, ar įstatymo nuostatos atitinka Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Vis dėlto labiau tikėtina, kad ateityje didesnė dalis juridinių asmenų prašymų bus susiję su teisės aktų atitikimu Konstitucijos IV skyriaus nuostatoms (Tautos ūkis ir darbas). 

Pastaruoju metu vis dažniau keliami klausimai, ar skubotai priimami mokestiniai įstatymai, kai nėra nustatoma protinga vėlesnio įsigaliojimo data, pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat priėmė sprendimus, susijusius su ypatingos skubos ir skubos tvarka priimtais įstatymais, todėl tikėtina, kad asmenys gali siekti jų teises pažeidžiančius teisės aktus pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ir pagal priėmimo tvarką. 

Nuo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiradimo momento dar nepraėjo nė pusė metų, todėl suprantama, kad neatsakytų klausimų daug. Sunku spręsti, kokia susiformuos prašymų priėmimo praktika. Pavyzdžiui, kokios pozicijos Teismas laikysis, jei asmenys kreipsis dėl teisės aktų prieštaravimų Konstitucijoje nustatytai priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarkai. Ar pripažinus, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, bus galima kreiptis su prašymu atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo. 

Tikėtina, kad šie ir kiti klausimai artimiausioje ateityje bus atsakyti ir tai leis teisininkams tiksliau prognozuoti prašymo perspektyvas. Tačiau atsižvelgiant į santykinai mažus kreipimosi kaštus ir trumpą terminą, per kurį galima kreiptis, argumentų išnaudoti dar vieną šansą apginti savo teises yra gana daug. 

 

Komentaras žiniasklaidoje: Delfi.lt

Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas


Teisininkai: Linas Sesickas



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700