Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Teismo sprendimas: nustatant žalos dydį, į patirtus nuostolius galima įskaityti nukentėjusio asmens gautą naudą2019-11-12

Solveigawww

Prof. dr. Solveiga Palevičienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 dieną priėmė nutartį [1] dėl  bendrovės vadovo ir valdybos narių atsakomybės, sudarius konkurenciją ribojantį susitarimą. Byloje buvo prašoma žalos atlyginimo iš įmonės vadovo ir valdybos narių dėl jų priimto konkurenciją ribojančio susitarimo, kuris buvo pripažintas kaip prieštaraujantis imperatyviosioms teisės normoms, ir dėl to įmonei buvo skirta 218 695,61 Eur bauda.

Susitarimas prieštaravo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a punktui.

Teismai priėjo vienodos nuomonės, kad byloje nustatytos visos sąlygos konstatuoti atsakovų civilinę atsakomybę, tačiau pozicijos išsiskyrė dėl to, kokią reikšmę turi aplinkybė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų įmonė faktiškai patyrė ne tik žalos, sumokėdama Konkurencijos tarybos skirtą nuobaudą, bet ir naudos. Pozicijos išsiskyrė ir dėl to, kaip tokia nauda turi būti įrodinėjama.

LAT vadovavosi CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, kuri nustato, kad tuo atveju, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į nuostolius.

Teismas nurodė, kad CK 6.249 straipsnyje nustatytas žalos ir naudos apskaičiavimas bei įskaitymas sudaro teisines prielaidas išvengti galimo tolesnio teisinio ginčo dėl nepagrįsto praturtėjimo. Tačiau ši norma nėra imperatyvaus pobūdžio, nes nustato teismui ne pareigą, o teisę kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, spręsti dėl gautos naudos įskaitymo į nuostolius.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tam, kad nauda galėtų būti įskaitoma į žalos dydį, turi būti nustatytas konkretus ieškovės gautos naudos iš draudžiamo susitarimo dydis.

Naudos dydis, be kita ko, gali būti nustatytas įvertinus, kokia pelno marža prekės buvo pardavinėjamos iki neteisėto susitarimo sudarymo, taip pat įvertinus kainą, už kurią ieškovė - įmonė jas įsigydavo iki susitarimo ir viso šio susitarimo vykdymo metu. Be to, šioms aplinkybėms nustatyti, esant specialių buhalterinės apskaitos žinių poreikiui, svarstytina galimybė skirti ekspertizę.

Įvertinus šią LAT nutartį ankstesnės teismų praktikos kontekste, reikia pažymėti, kad tai precedentas, kuris iš esmės įtvirtina naują tendenciją, sudarančią galimybę, nustatant žalos dydį, į patirtus nuostolius įskaityti nukentėjusio asmens gautą naudą.

Viena iš pirmųjų LAT nutarčių, kurioje pirmą kartą realiai buvo pritaikyta gautos naudos įskaitymo į patirtus nuostolius taisyklė, buvo priimta taip pat neseniai, 2018 m. birželio 29 d. byloje Nr. e3K-3-266-611/2018, kurioje bankrutavusi kredito unija prašė priteisti iš buvusių valdybos narių ir paskolų komiteto pirmininko neteisėtais veiksmais priimant sprendimą išduoti paskolą padarytos žalos atlyginimą. Toje byloje LAT kredito unijos patirtą žalą dėl paskolos suteikimo sumažino įmokos už pajų, suteikiant paskolą, suma. LAT tuomet tokį sprendimą priėmė pagrįstai padaręs išvadą, kad jei nebūtų buvę atsakovų žalingų veiksmų, bankrutavusi Nacionalinė kredito unija, tikėtina, būtų atgavusi suteiktos paskolos sumą bei palūkanas, tačiau būtų praradusi įmoką už pajų, kurį turėtų teisę susigrąžinti paskolos gavėjas pagal Kredito Unijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalį.

Pastebėtina, kad ankstesnėje LAT praktikoje bylose dėl įmonės vadovų atsakomybės klausimai dėl nukentėjusiojo naudos įskaitymo į žalos atlyginimą iš viso nebūdavo keliami arba nelaikomi teisiškai reikšmingais.

Pvz., vienoje iš bylų, kurioje ieškovė UAB „Mitnija“ prašė nuostolių atlyginimo iš jos buvusio vadovo, buvo keliamas klausimas, ar teismai pagrįstai buvusio bendrovės vadovo iš neteisėtų veiksmų gautos naudos nelaikė nuostoliais ir neįpareigojo jos grąžinti, tačiau LAT šio klausimo iš viso nelaikė teisiškai reikšmingu (žr. LAT 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016).

Tai, kad teismai atskirus nuostolių atlyginimo, įskaitant nukentėjusiojo gautos naudos įskaitymo, klausimus laiko ne tik fakto ar ekspertų kompetencijos, bet ir teisės klausimais, kuriuos būtina identifikuoti ir tinkamai teisiškai kvalifikuoti, yra sveikintina tendencija. Kita vertus, naudos įskaitymo į nuostolius atveju CK suteikia teismui plačią diskrecijos laisvę spręsti, kada ir kiek tokią naudą įskaityti į nuostolius būtų sąžininga ir teisinga.

Vienas iš galimų teismo dikrecijos ribų nustatant naudos įskaitymo į nuostolius galimybes šaltinių galėtų būti tarptautinių privatinės teisės vienodinimo šaltinių, kuriais vadovaujasi ir LT teismai, aiškindami ir taikydami atskiras CK nuostatas, pasiūlyti principai. 

Pvz. Europos deliktų teisės principai (PETL 10.103 str.) nurodo, kad, nustatant atlygintinų nuostolių dydį, nauda, kurią nukentėjęs asmuo gauna dėl neteisėtų veiksmų, paprastai yra įskaičiuojama, nebent tai nėra suderinama su naudos tikslu. PETL 10.103 straipsnio komentare[2] nurodoma, jog gautos naudos įskaitymas negali lemti nepagrįsto žalą padariusio asmens atleidimo nuo atsakomybės.

Vadinamojo Europos Civilinio kodekso (DCFR) 6.103 straipsnis nurodo, jog (1) nauda, atsirandanti asmeniui, patyrusiam teisiškai susijusius nuostolius, kaip neteisėtų veiksmų pasekmė yra ignoruojama, nebent būtų sąžininga ir protinga ją įskaityti. (2) Sprendžiant, ar būtų sąžininga ir protinga įskaityti gautą naudą, turi būti atsižvelgiama į patirtos žalos rūšį, atsakomybės rūšį, ar nauda gauta iš trečiųjų asmenų, į naudos gavimo tikslą. DCFR VI.-6.103 straipsnio komentare[3] teigiama, jog bendra taisykle gauta nauda neturėtų būti įskaitoma ir ja neturėtų būti mažinama atlygintinų nuostolių suma, nebent būtų sąžininga ir protinga įskaityti gautą naudą.

Regioninių unifikavimo dokumentų (PETL, DCFR) komentaruose[4] laikomasi pozicijos, jog gauta nauda nėra mažinamas atlygintinų nuostolių dydis, jeigu ją ieškovas gavo ne savo noru arba tais atvejais, kai žala padaroma tyčia[5]. Galiausiai tiek PETL, tiek DCFR komentaruose nurodoma, kad nukentėjusiojo asmens padėties pagerinimas turi būti susijęs su neteisėtais veiksmais, t.y. reikalaujama tiesioginio priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo asmens gautos naudos ir neteisėtų veiksmų[6]. PETL komentare teigiama, kad nukentėjusiojo asmens gauta nauda tik tada laikytina „nauda“, jeigu ji nebūtų atsiradusi be ir nepriklausomai nuo neteisėtų veiksmų.[7]

Kol kas LAT praktika naudos įskaitymo į patirtus įmonių nuostolius dėl žalingų jos vadovų veiksmų yra nauja ir tik ateitis parodys, kokie kriterijai bus lemiantys teismui apsisprendžiant leisti tokios naudos įskaitymą ir kaip jie turėtų būti apskaičiuojami. Akivaizdu, kad teismams teks nelengva užduotis ieškoti teisingos pusiausvyros tarp draudimo nukentėjusiam asmeniui nepagrįstai praturtėti ir žalą padariusio asmens pareigos atlyginti visą padarytą žalą, neišvengiant atsakomybės.



[1] LAT 2019 m. spalio 24 d. nutartis byloje Nr. 2-56-3-00758-2014-3

[2]European Group on Tort Law. Principles of European Tort Law. Text and Commentary. Wien: Springer Verlag, 2005, p. 156.

[3]Principles, Definitions and Model Rules of European Private Law. Draft Common Frame of Reference (DCFR). Munich: Sellier, 2009, p. 3747.

[4]Principles, Definitions and Model Rules of European Private Law. Draft Common Frame of Reference (DCFR). Munich: Sellier, 2009, p. 3749.

[5]Principles, Definitions and Model Rules of European Private Law. Draft Common Frame of Reference (DCFR). Munich: Sellier, 2009, p. 3749.

[6] DCFR komentare lyginamuoju aspektu analizuojant Italijos teisės doktriną nurodoma, kad žala ir nauda turi būti neatidėliotinė ir tiesioginė (betarpiška) to paties veiksmo pasekmė. Principles, Definitions and Model Rules of European Private Law. Draft Common Frame of Reference (DCFR). Munich: Sellier, 2009, p. 3751.

[7]European Group on Tort Law. Principles of European Tort Law. Text and Commentary. Wien: Springer Verlag, 2005, p. 157.

 

Komentaro autorė yra prof. dr. Solveiga Palevičienė, advokatų kontoros GLIMSTEDT partnerė, Ginčų sprendimo praktikos vadovė


Teisininkai: Prof. Dr. Solveiga Palevičienė



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700