Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Reikalavimą pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis gali perimti ne kiekvienas kreditorius2019-04-16

Daivawww

Advokatė Daiva Čekanavičienė

Civilinis kodeksas prievolę apibrėžia kaip teisinį santykį, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1 str.). Tiek teorinėje, tiek praktinėje plotmėje egzistuoja galimybė, jog skolininkas dėl įvairiausių priežasčių neatliks tam tikrų veiksmų, numatytų sutartyje ar įstatyme, ir tokiu būdu neįvykdys teisiniais santykiais sukurtų (prisiimtų) pareigų ar įvykdys jas netinkamai.

Susiklosčius tokiai situacijai, atsiranda būtinybė ieškoti papildomų būdų ne tik skatinti skolininką tinkamai įvykdyti pareigą prievolėje, bet ir visiškai patenkinti kreditoriaus interesus.

Šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje dažniausiai taikomi prievolių užtikrinimo būdai – nekilnojamojo turto hipoteka ir/ar kilnojamojo turto ar turtinių teisių įkeitimas. Ir tai suprantama, kadangi tokiu būdu užtikrintos prievolės garantuoja mažiausius galimus kreditoriaus nuostolius tuo atveju, jei prievolė, kuri užtikrinta hipoteka ar įkeitimu, įvykdoma netinkamai ar visai neįvykdoma.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato privilegijuotą kreditoriaus, kurio prievolės įvykdymas užtikrintas įkeitimu ir/ar hipoteka, padėtį. Tiek hipotekos, tiek įkeitimo atveju, skolininkui neįvykdžius įsipareigojimo, kreditorius įgyja teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, t.y. daiktas gali būti parduotas kreditoriaus, skolininko ir įkaito davėjo sutartu būdu, daiktas gali būti perduotas kreditoriaus nuosavybėn, o nesusitarus – parduodamas aukcione.

Kaip minėta, įkeitimo objektu gali būti ne tik apčiuopiami kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, tačiau ir naudojimo teisė, nuomos teisė ar kitos turtinės teisės - teisės į žemę, mišką, kitus daiktus. Jos paprastai pasirenkamos kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas tada, kai kreditorius turi interesą įgyti įkeičiamą turtinę teisę pagrindinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju. Būtent įkeistos turtinės teisės perleidimas kreditoriui pagrindinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju yra numatytas įstatyme kaip vienas iš įkeistos turtinės teisės realizavimo būdų.

Vis dėlto, atrodytų, pakankamai aiškiomis ir suprantamomis taisyklėmis ne visada įmanoma besąlygiškai vadovautis, kadangi išimtiniais atvejais tam, kad kreditorius galėtų perimti iš įkeistos turtinės teisės atsirandančius įkaito davėjo reikalavimus, pats kreditorius turi atitikti specifinius teisės aktuose numatytus kriterijus.

Vienas tokių – LR vartojimo kredito įstatymo 221 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis tik į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui.

Vadovaujantis minėta nuostata, tuo atveju, jei kreditorius finansuoja į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytą asmenį, besiverčiantį vartojimo kreditų teikimu, tokio asmens nemokumo ar kitokio paskolos sutarties pažeidimo atveju ne tik skolininkas, bet ir kreditorius, perimdamas reikalavimą, turi būti įtrauktas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.

Verta pažymėti, kad minėta įstatymo nuostata apriboja CK įtvirtintus įkeitimo objekto realizavimo būdus, kadangi aptariamu atveju, nepaisant įkeitimo kreditoriaus naudai, ne kiekvienas kreditorius, o tik tas, kuris įtrauktas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, galėtų perimti reikalavimą pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis. Dar daugiau – net jei toks kreditorius apsispręstų imtis visų įmanomų priemonių, kad į minėtą sąrašą patektų, nei įstatymas, nei vartojimo kreditų davėjų priežiūrą vykdančios institucijos kol kas neturi aiškios pozicijos, kuriuo metu išieškojimo procese vartojimo kreditų išdavimu nesiverčiantis subjektas turėtų atsirasti tokiame sąraše ir kaip apskritai tokiu atveju būtų vykdomas išieškojimas.

Būtent todėl kiekvieną kartą skolinant reikėtų vertinti ne tik finansinę paskolos suteikimo grąžą, tačiau ir itin atsakingai įsivertinti, ar skolininko prievolės nevykdymo atveju egzistuoja teorinių ir praktinių galimybių perimti įkeistą turtą.

 

Advokatė Daiva Čekanavičienė yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, nekilnojamojo turto teisės ekspertė.

Komentaras publikuotas naujienų portale VZ.lt


Teisininkai: Daiva Čekanavičienė



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700