Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Numatomi svarbūs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai2019-05-21

Kasparaswww

Kasparas Biliūnas

Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo įstatymo projektui, kuris numato ne vieną svarbų pakeitimą. Iš jų norėčiau išskirti penkis.

Nacionalinis saugumas

Šiuo pakeitimu siekiama reglamentuoti perkančiųjų organizacijų teisę spręsti dėl tiekėjų ir jų subtiekėjų, kurie nėra registruoti ES arba NATO, galimybės dalyvauti su nacionaliniu saugumu susijusiuose prekių, paslaugų ar darbų pirkimuose.

Pastebėtina, kad pati perkančioji organizacija negalės įvertinti visų rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Šių aplinkybių nustatymą atlieka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodyta koordinavimo komisija. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, veikianti aptariamoje srityje, privalės kreiptis į komisiją patvirtinimo, kad tiekėjas ir (ar) jo subtiekėjai, kurie nėra registruoti ES arba NATO, nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.

Dar daugiau, įstatymų leidėjas, siekdamas sustiprinti su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų apsaugą, VPĮ pakeitimo įstatymo projekte numatė, kad perkančiosios organizacijos, rengdamos su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, turi teisę reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.

Pirkimo objekto skaidymas į dalis

VPĮ pakeitimo įstatymo projektas numato pareigą statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimus atlikti dalimis, t. y. sudaryti atskiras pirkimo sutartis dėl rangos darbų ir statinio projektavimo paslaugų. Ši pareiga galės būti netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrįs, kad dėl to (1) sumažėtų tiekėjų konkurencija; (2) pirkimo sutarties vykdymas taptų per brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu; (3) perkančioji organizacija privalėtų koordinuoti atskirų dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį; ar (4) nurodys kitas pagrįstas aplinkybes.

Šiuo metu galiojanti nuostata numato pareigą skaidyti pirkimo objektą tik tarptautinių pirkimų atveju, nebent perkančioji organizacija nurodo pagrįstus neskaidymo argumentus („skaidyk arba pasiaiškink“ taisyklė). Tuo tarpu VPĮ pakeitimo įstatymo projektas nustato, kad statybos darbai ir projektavimo paslaugos būtų perkamos atskirai ne tik tarptautinių, bet ir supaprastintų pirkimų atveju.

Pirkimui skirtos lėšos

Įstatymų leidėjas siekia papildyti VPĮ nurodydamas, kada gali būti keičiama pirkimui skirtų lėšų suma, t. y. papildomai numatyti, kad perkančioji organizacija gali didinti pirkimui skirtas lėšas, kai per didelę ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodytą kainą gali pagrįsti ne tik šios kainos priimtinumu, bet ir suderinamumu su racionalaus lėšų naudojimo principu. Pastebėtina, kad pirkimui skirtų lėšų suma gali būti keičiama tik tuo atveju, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose.

Socialinis kriterijus

Šiuo metu galiojanti VPĮ redakcija numato pareigą darbų pirkimuose įtraukti socialinį kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo darbuotojų atlyginimas viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį.

VPĮ pakeitimo įstatymo projekte ši nuostata koreguojama. Pareiga pakeičiama teise įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiančių darbuotojų siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį.

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus privalomam socialiniam kriterijui darbų pirkimuose, perkančiosioms organizacijoms kilo nemenkas iššūkis jį taikyti. Visų pirma, pirkėjui buvo sukurta didelė administracinė našta ne tik įtvirtinti tokio kriterijaus tinkamą taikymą pirkimo dokumentuose, bet ir užtikrinti mechanizmą tikrinti, kaip tiekėjai laikosi pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų dėl darbo užmokesčio, už kuriuos pasiūlymo vertinimo metu buvo suteikti aukštesni ekonominio naudingumo balai. Šio kriterijaus taikymo tvarkos ir rekomendacijų stoka iš esmės lėmė, kad kriterijus buvo taikomas formaliai, įgyvendinant įstatymo reikalavimus buvo sudarytos sąlygos padidinti darbų kainas be efektyvaus sutarčių vykdymo priežiūros ir (ar) atsakomybės mechanizmo.

Dideli ir nuolatiniai trūkumai vykdant sutartį

Tiekėjas yra pašalinamas iš pirkimo procedūrų, jei jis yra neįvykdęs pirkimo sutarties ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas. Dabartinės VPĮ nuostatos numato įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą tik sutarties nutraukimo ar teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo atvejais.

VPĮ pakeitimo įstatymo projekte įstatymų leidėjas siekia praplėsti šio pašalinimo pagrindo taikymą nurodydamas, kad tiekėjas galėtų būti šalinamas iš pirkimo procedūrų ir tais atvejais, kai tiekėjas esmines pirkimo sutarties sąlygas vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to jam buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Atitinkamai, toks tiekėjas būtų įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Iš esmės nei VPĮ, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenurodo, kas yra laikoma „su dideliais arba nuolatiniais trūkumais“, todėl kyla pirkimo sutarties šalių ginčų rizika. Tuo tarpu įstatymų leidėjas argumentuoja, kad siūlomas pakeitimas susijęs su įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais tiekėjo darbuotojų, vykdysiančių pirkimo sutartį, darbo užmokesčio vertinimą, t. y. nustatomas mechanizmas, kaip elgtis perkančiajai organizacijai, kai tiekėjas pažeidžia pirkimo sutarties sąlygas dėl darbuotojams mokamo atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Seimo posėdis dėl VPĮ pakeitimo įstatymo priėmimo numatytas 2019 m. gegužės 28 d.

 

Parengė Kasparas Biliūnas, advokatų kontoros GLIMSTEDT advokato padėjėjas


Teisininkai: Kasparas Biliūnas



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700