Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Neteisėta statyba. Griauti ar negriauti – štai mįslė2019-10-08

Jurgita svetainei

Vyresnioji teisininkė Jurgita Zakarauskienė

Griūvant vieno gerai žinomo dvaro sienoms, neteisėtos statybos padarinių šalinimo reglamentavimas galiojančiuose teisės aktuose bei teismų suformuotos praktikos apžvalga tampa aktualia tema. Ar neteisėtai pastatytas statinys visais atvejais turėtų būti griaunamas?

Lietuvos Respublikos Konstitucija numato: „Nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai.“

Bet nuosavybės teisė nėra absoliuti – ją riboja viešasis interesas, kitų asmenų teisėti interesai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja. Nuosavybės santykių subjektai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas.

Teisės normų taikymo praktika rodo, kad nuosavybės teises reguliuojantys įstatymai dažnai yra pažeidžiami ne tik kėsinantis į savininko teises, bet ir pačiam savininkui nesilaikant įstatymų apibrėžtų turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo ribų.

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas numato, kad asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).

Įstatymų leidėjas konstatuoja, kad iš neteisės teisė nekyla, ir neteisėtai pastatytas pastatas netaps civilinės teisės saugomu objektu.

Asmenys, kurių teisės ir interesai tokiais veiksmais (neveikimu) yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo. Teismas savo sprendimu gali: (1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu; (2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); (3) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.

Taigi būtent teismams, kaip teisingumą vykdančiai institucijai, yra pavedama priimti sprendimą griauti ar negriauti pastatą, pastatytą pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą pastatytus pastatus.

Kriterijai, pagal kuriuos priimami teismo sprendimai, yra numatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į (1) statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, (2) statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat (3) administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Kadangi visos trys kriterijų grupės yra labai plačios ir abstrakčios, o teismams suteikta sprendimų laisvė, didelę reikšmę įgyja teismų formuojama tokių bylų nagrinėjimo praktika.

Neteisėtos statybos padarinių šalinimas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją.

Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti jokių abejonių, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą to reikalauti.

Tokio pobūdžio byloms yra būdingas viešojo intereso elementas. Dėl to teismas, esant prieštaravimų tarp skirtingų faktinių duomenų, savo iniciatyva (ex officio) privalo imtis veiksmų tokiems prieštaravimams pašalinti – pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir (ar) pats rinkti įrodymus.

Pagal LAT praktiką, spręsdamas tokio pobūdžio reikalavimus, bylą nagrinėjantis teismas visų pirma turi įvertinti ginčijamų statybos dokumentų atitikimą viešosios teisės aktams, reglamentuojantiems statybos santykius. Jeigu teismas nusprendžia, kad statybos dokumentai prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams ir dėl to statybą pripažįsta neteisėta, jis turi spręsti dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ne tik vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, bet ir proporcingumo principo pagrindu derindamas viešąjį interesą užtikrinti statybos teisėtumą su asmens teise į nuosavybės ir teisėtų lūkesčių apsaugą.

Svarbi taisyklė suformuota 2011 m. sausio 31 d. Konstitucinio Teismo nutarimu: sprendimas įpareigoti statytoją statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, nesant galimybės įteisinti neteisėtų statybų, vienintelis teisėtas galimas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statinius nugriauti.

Statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms pripažįstamas proporcingu ir EŽTT praktikoje.

EŽTT 2007 m. lapkričio 27 d. sprendime byloje „Hamer prieš Belgiją“, buvo pažymėta, kad ekonomikos (finansiniai) kriterijai ir netgi kai kurios prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į nuosavybę, neturėtų nusverti aplinkos apsaugos kriterijų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą.

Tačiau būtina paminėti, kad egzistuoja galimybė sudaryti taikos sutartį dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo net įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymo procese. Tokios taikos sutarties sudarymo tvarka, sąlygos ir pagrindai nėra aiškiai reglamentuoti, tačiau būtent dėl sudarytos taikos sutarties ant Kuršių marių kranto vis dar stovi ir nėra griaunami neteisėtai pastatyti statiniai.

Apibendrinant teisės aktų reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką neteisėtos statybos padarinių šalinimo bylose, darytina išvada: jei teismas, vadovaudamasis proporcingumo principu, taikydamas aukštesnius įrodinėjimo standartus, neabejotinai pripažįsta, kad statinys pastatytas neteisėtai ir neranda galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinių kitu būdu nei nugriaunant pastatą, tik tuomet kaip ultima ratio priemonė priimamas sprendimas griovimo būdu pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

 

Jurgita Zakarauskienė yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, įmonių susijungimų ir įsigijimų, nekilnojamojo turto, bendrovių ir komercinės teisės ekspertė.

 Šis komentaras buvo publikuotas naujienų portale vz.lt.


Teisininkai: Jurgita Zakarauskienė



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700