Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Mokesčių įstatymų pasiutpolkė: kada sulauksime bylos Konstituciniame Teisme?2019-10-28

Linas Sesickas

Linas Sesickas

Mokesčių įstatymų pataisymai Lietuvoje prognozuojami kaip rudeniški orai. Pasiūlymai išdygsta netikėtai, dažniausia pirmoji viešai išsakyta versija neatitinka galutinio rezultato, o įstatymų pakeitimai priimami paskubomis su biudžetu, kad tik niekas nespėtų susigaudyti, kas vyksta. Tačiau kyla kitas klausimas – ar valdžia nepiktnaudžiauja mokestinius įstatymus priimdama tokia skuba ir ar nepažeidžia iš Konstitucijos kylančių principų? 

Pavyzdžiui, Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo tekstas pasirodė spalio 2 dieną, o jo įsigaliojimas numatytas po 3 mėnesių, per kuriuos nuostatos greičiausia dar kis. Projekto derinimui su institucijomis ir visuomene buvo skirtos septynios dienos, iš jų dvi savaitgalio. 

Nesu prieš taršių automobilių apmokestinimą, bet niekaip negaliu pateisinti tokios chaotiškos, beprotišku tempu vykstančios įstatymų leidybos. 

Vyriausybė gali teisintis bandymu subalansuoti kitų metų biudžetą, tačiau norėčiau priminti, kad šiai Vyriausybei tai jau ne pirmas, o greičiausiai paskutinis biudžeto projektas, už kurį jai teks pilna atsakomybė, tad ruoštis laiko buvo pakankamai. 

Taršių automobilių apmokestinimo įstatymas yra tik vienas iš rudeninės mokesčių lavinos, kartu su svarstomu bankų aktyvų apmokestinimu, nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimais, galimu prekybos tinklų apyvartos mokesčiu, akcizų pakėlimais. Panašu, kad NPD didėjimas, kuris buvo priimtas ir išreklamuotas pernai, taip pat bus pristabdytas. 

Formaliai tokie pakeitimai yra pateisinami. Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad mokesčius keičiantys įstatymai turi įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, tačiau išimtis palikta su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams, tad jie dažniausia įsigalioja nuo sausio 1 dienos. 

Suprantama, kad gali pasitaikyti situacijų, kai kitų metų biudžetui subalansuoti reikia papildomų pajamų ir tam būtini mokesčių padidinimai, tačiau kodėl visiškai naujas mokestis, iš kurio planuojama surinkti 29 mln. eurų (valstybės biudžeto masteliais tai nėra labai didelis skaičius), pristatomas likus vos trims mėnesiams iki jo įsigaliojimo? Ar tikrai jis užkamšys visas biudžeto skyles? 

Konstitucinis Teismas vis dažniau pasisako apie teisėkūros procedūrų konstitucingumą. Šių metų balandžio mėnesį savo nutarimu dėl Miškų įstatymo pakeitimo ir įstatymų leidybos procedūrų Tesimas jau sustabdė nepaliaujamas ypatingos skubos procedūras Seime, pasisakydamas, jog ypatinga skuba turi būti taikoma ypatingais atvejais ir tik esant motyvuotam teikimui. 

Minėtame nutarime yra atkreiptas dėmesys ir į kitas teisėkūrą reglamentuojančias įstatymų nuostatas: „… Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, priimdamas įstatymus, įstatymų leidėjas turi vadovautis ir tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo principais, be kita ko, teisėkūros veiksmus atlikti per protingus terminus”. 

Detaliau analizuodamas atsakingo valdymo principą Konstitucinis Teismas pažymėjo: „Konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, suponuoja teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, kurių privalo laikytis inter alia valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos (2016 m. liepos 8 d., 2018 m. balandžio 12 d. nutarimai). Tokių reikalavimų paisymas priimant teisės aktus yra būtina visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise bei valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga; jis sudaro prielaidas įtraukti visuomenę į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, inter alia sudarant galimybę susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir kita su jais susijusia informacija, taip įgyvendinant inter alia Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintas piliečių teises dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus (2016 m. liepos 8 d. nutarimas)”. 

Į šias konstitucinės doktrinos nuostatas būtina atsižvelgti ne tik priimant pačius teisės aktus, bet ir nustatant teisinį reguliavimą, skirtą teisėkūros procedūroms aptarti. Biudžeto priėmimas turi ypatingą svarbą valstybės gyvenimui, todėl Seimo statutas jo priėmimui nustato ypatingą teisinį reglamentavimą, kuris turi išskirtinių bruožų, palyginti su kitų teisės aktų svarstymu ir priėmimu. Nepaisant tų ypatumų, atsakingo valdymo principų turi būti paisoma, lydintis įstatymai turi būti priimami taip, kad visuomenė būtų realiai, o ne formaliai, įtraukta į sprendimų priėmimą. 

Tikėtina, ateityje sulauksime bylos Konstituciniame Teisme, kurioje bus detaliau prisiliesta prie įstatymų priėmimo tvarkos, kai jie siejami su biudžetu. O Teismas savo ruožtu sudėlios akcentus, kurie leis ne tik efektyviai priimti biudžetui būtinus lydinčius teisės aktus, bet ir išsaugos piliečių teisę aktyviai dalyvauti valdant savo šalį.

 

Advokatas Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Šis straipsnis buvo publikuotas naujienų portale Delfi.lt


Teisininkai: Linas Sesickas



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700