Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Lietuvos vežėjams - Europos Sąjungos išbandymas Mobilumo paketu2019-01-29

Linas3www

Vadovaujantysis partneris Linas Sesickas

Gražiai skambančios Europos vieningos rinkos nuostatos deklaracijose atrodo nepajudinamos, bet tampa minkštos ir lanksčios, kai paliečiami senbuvių šalių ekonominiai interesai. Pastaraisiais mėnesiais tai ypač jaučia Lietuvos vežėjai, kuriems Europos Parlamente svarstomos Mobilumo paketo nuostatos yra tikras nervų išbandymas. Austrų pateikti pasiūlymai, numatantys, jog sunkvežimiai kas kelias savaites privalo grįžti į valstybę, kurioje veikia juos turinti įmonė, gali gerokai apkarpyti Lietuvos pervežėjų valdomą rinkos dalį. 

Europos Komisijos inicijuotas teisės aktų pakeitimas, sutrumpintai vadinamas Mobilumo paketu, turėjo pagerinti aplinkosauginius standartus, didinti sektoriaus efektyvumą ir įtvirtinti Europos lyderystę transporto sektoriuje, tačiau diskusijos užsitęsė. Austrų pateikti kompromisiniai variantai galiausiai sukėlė dar aršesnes diskusijas, ypač iš Rytų Europos šalių atstovų pusės.  

Lietuvos vežėjai pastaraisiais metais stiprino savo pozicijas Vakarų ir Šiaurės Europos rinkose. 2017 m. Lietuvos transporto paslaugų eksportas augo 26,8 proc., daugėjo įmonių, dirbančių šiame sektoriuje, bei augo jų įdarbintų asmenų skaičius (2017 m. fiksuotas 10,6 proc. augimas). Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje ir pagal kelių transporto sektoriaus sukuriamą BVP dalį. Lietuvoje ši dalis yra 5,9 proc. BVP, tuo tarpu Europos vidurkis 1,6 proc. (2016 m. duomenys).  Šie skaičiai, bei faktas, kad beveik pusė kelių transporto sektoriaus pajamų uždirbama užsienio rinkose, lemia, kad laisvą krovininio transporto judėjimą ribojančios pataisos gali ypač neigiamai paveikti net tik sektorių, bet ir visą Lietuvos ekonominį stabilumą.

Austrų pateiktas pasiūlymas sutrikdytų Europos pakraščiuose esančių transporto įmonių veiklą, priverstų sunkvežimius, atliekančius maršrutus ES ribose, grįžti kas kelias savaites į savo kilmės šalį. Lietuvos atstovai nepritarė tokioms nuostatoms, nes jos prieštarautų ES Sutarties 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui - nepagrįstai varžytų laisvę teikti paslaugas be ribojimų dėl priklausymo tam tikrai valstybei narei. Vežėjų įmonėms, įsisteigusioms „periferinėse“ ES valstybėse narėse, būtų apsunkinamos bei galimai geografiškai apribojamos vežimo operacijų galimybės, palyginti su vežimo įmonėmis, kurios įsisteigusios Centrinėje ar Vakarų Europoje esančiose valstybėse, iš kurių kitas ES valstybes nares ar trečiąsias šalis galima pasiekti per trumpesnį laikotarpį. 

Tokie ribojimai vežėjams galimai sukeltų ir kitus teisinius prieštaravimus: būtų ribojama laisvė įsisteigti kitoje valstybėje, taip pat galima įžvelgti diskriminaciją dėl pilietybės, nes juridinio asmens įsisteigimas valstybėje yra prilyginamas fizinio asmens pilietybei. 

Lietuvos valdžios atstovų ir vežėjų argumentai Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto narių neįtikino, nepadėjo ir Briuselyje organizuoti vežėjų protestai. Komiteto nariai nusprendė palaikyti siūlymą, kuris labai nepalankus Lietuvos kelių transporto sektoriui. Šiuo metu guodžia tik tai, kad visas paketas įstrigo Europos Sąjungos biurokratinėje mašinoje, ir užkulisiuose jau kalbama, kad pirmininkaujančios šalies pasikeitimas (Rumunai perima pirmininkavimą iš Austrų) ir bendro sutarimo trūkumas gali atitolinti galutinius susitarimus ir klausimas persikels į kitą Europos Parlamento kadenciją. 

Tai, kad turime šiek tiek laiko susitelkti ir apginti ne tik savo nacionalinius interesus, bet ir bendras Europos Sąjungos vertybes, dar negarantuoja, kad balsavimai bus mums palankūs. Neabejotina, kad Austrijos, Vokietijos ir kitų šalių politikai rinkiminiuose debatuose sieks pabrėžti Mobilumo paketo svarbą jų ekonomikoms. Norisi tikėti, kad mūsų politikai, besirengiantys Europos Parlamento rinkimams, o gal net ir svarstantys apie savo galimybes Europos Komisijoje, į transporto sektorių žvelgs ne mažiau rimtai nei į Lietuvos žemdirbių interesus ar Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą, ir palaikys Lietuvos vežėjų interesus.

  

Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Komentaras publikuotas naujienų portale vz.lt.


Teisininkai: Linas Sesickas



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700