Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Konstitucinis Teismas sustabdė įsiskubinusį Seimą2019-04-30

Linaswww

Linas Sesickas

Ne vieną kadenciją Seimas daug teisės aktų priimdavo ypatingos skubos tvarka. Panašu, kad šiai praktikai galą padarė Konstitucinis Teismas, savo nutarimu išaiškinęs, kad ypatinga skuba iš tiesų yra ypatinga ir gali būti taikoma „tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais“. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas gali pastūmėti Seimą prie labiau vakarietiškos įstatymų leidybos, kuri nėra greita, bet remiasi gilesnėmis analizėmis ir diskusijomis. 

Ypatinga skuba priimami įstatymai nėra šios kadencijos išradimas, tokia praktika buvo taikoma ir ankstesnių kadencijų parlamentarų, o pačios ypatingos skubos yra prašę tiek parlamento pirmininkai, tiek Vyriausybės vadovai ir prezidentai. Kaip yra pažymėjusi Valstybės kontrolė, „Lietuvoje net apie pusę visų 2008–2016 m. priimtų įstatymų sudaro įstatymai, kurie buvo svarstomi skubos ar ypatingos skubos tvarka”. Visuomenėje šia tema labai plačiai diskutuojama nebūdavo, bet ir suspėti susigaudyti, kas vyksta teisės aktų leidyboje, kai sprendimai yra priimami taip greitai, buvo gana keblu. 

Balandžio 16 d. nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ypatingos skubos tvarka svarstant įstatymų projektus gali būti taikoma „tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai“.

 Šio nutarimo kontekste pažymėtina, kad Valstybės kontrolės „Teisėkūros proceso“ audito metu išanalizavus 2017 m. Seimo pavasario sesijos metu skubos ir ypatingos skubos teikimus nustatyta, kad nė vienas iš jų nebuvo grindžiamas ypatingomis šalies gyvenimo aplinkybėmis. Iš to galima daryti išvadą, kad parlamente skuba arba ypatinga skuba buvo pridengiami vėlavimai priimti teisės aktus, kurių reikalauja mūsų įsipareigojimai ES ar kitoms tarptautinėms institucijoms arba tiesiog Seime buvo blogai organizuojamas darbas. 

Konstitucinis Teismas aptariamo nutarimo paskelbimą atidėjo iki šių metų gruodžio 2 dienos, suteikdamas galimybę pakeisti reikiamas Seimo statuto vietas, taip pat persvarstyti Miškų įstatymo nemažo skaičiaus straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai pagal priėmimo tvarką tuo pačiu Teismo aktu. Aptariamas nutarimas nereiškia, kad savaime bus pagrindas ginčyti ankstesnius įstatymus, priimtus ypatingos skubos tvarka, tačiau ateityje teikimus svarstyti įstatymų projektus ypatingos skubos tvarka matysime daug rečiau. 

Pasikeitimai Seimo darbo tvarkose sulėtins įstatymų leidybos procesą, tai leis visuomenei atidžiau stebėti procesus. Galima spėti, kad papildomų instrumentų įgaus ir parlamento opozicija, kuri turės daugiau laiko komunikuoti, teikti savo alternatyvius pasiūlymus bei reikalauti detalesnės analizės bei argumentacijos. Tuo tarpu valdantieji turės labiau pasitempti planuodami teisės aktų srautą Seime ir jų svarstymo eigą. 

Baigiant verta pažymėti, kad paties Konstitucinio Teismo nutarimo turinys yra kur kas platesnis ir turintis didesnį poveikį teisėkūros procesui, nei kad aptarta šiame tekste, tačiau neištaiso visų spragų, kurios gali reikšti prieštaravimą Konstitucijai. Seimo statutas pavieniams Seimo nariams ir toliau leidžia pasiūlymus teisės aktų projektams registruoti priėmimo stadijai, kas ne mažiau nei ypatinga skuba apriboja visuomenės galimybes dalyvauti diskusijose. Tikėtina, kad ši ir panašios teisėkūros proceso problemos artimiausiu metu dar pateks į Konstitucinio Teismo bylų medžiagą.

 

Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.


Teisininkai: Linas Sesickas



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700