Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Ką daryti, kad statybų leidimai būtų išduodami ne tik greitai, bet ir teisėtai?2019-06-26

Linas3www

Advokatas Linas Sesickas

Statybos sektorius sukuria 6,6 proc. BVP (2017 m.) ir yra svarbus darbo vietų kūrėjas, tačiau reglamentavimo problemų jame neišvengiame ir iki šiol vis dar turime situacijų, kai valstybei tenka atlyginti žalą dėl neteisėtai išduotų leidimų. 

Lietuvoje per metus išduodama daugiau nei 7000 statybos leidimų, iš kurių daugiau nei 6000 (2017 m.) buvo skirti gyvenamųjų namų statybai. Pasaulio bankas „Doing Business 2019“ reitinge Lietuvai skyrė aukštą 7 vietą pagal procedūras, reikalingas statybos leidimams gauti, pastato eksploatavimui pasirengti bei pastatui įregistruoti. Tokiais rezultatais tikrai galima pasidžiaugti, nes Lietuva gerokai aplenkė ne tik Latviją, bet ir Suomiją, Norvegiją. Vis dėlto problemos dažnai slypi detalėse.

Valstybės kontrolė savo pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje apie statybos leidimų išdavimą ir statybos proceso atitiktį nustatytiems reikalavimams apibendrino, kad vykdant statybos valstybinę priežiūrą audituojamu laikotarpiu (2015–2017 m.) atlikta 2,4 tūkst. patikrinimų, iš jų 41 proc. dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo, ir nustatyti 196 atvejai (7 proc. visų leidimų išdavimo teisėtumo patikrinimų), kai statytojai statė turėdami savivaldybės išduotą statybos leidimą, bet inspekcija statybą pripažino neteisėta.

Panaikinus jau išduotus statybos leidimus, valstybei pastaraisiais metais teko atlyginti daugiau nei  2 mln. eurų žalą statybų savininkams. Tik 5,6 tūkst. eurų buvo regreso tvarka išieškoti iš kaltų institucijų darbuotojų.

Lietuvai pavyko įtvirtinti trumpus terminus, per kuriuos turi būti išduodami leidimai, tačiau reitingų agentūros neįvertina, kiek iš tų leidimų vėliau panaikinami ir kokios yra laiko bei finansinės  sąnaudos sprendžiant kylančius ginčus. Situaciją gali pabloginti ir Aplinkos ministerijos svarstymai keisti teisės aktus nustatant, jog statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduodamas, jei apskųsta visuomenės informavimo apie numatomą statinių statybą procedūra ar joje priimti sprendimai. Tokie ginčai reikšmingai ištęs procedūras ir gali tapti konkurentų sąskaitų suvedinėjimo priemone.

Valstybės institucijos iki šiol iki galo neišsprendė ir klausimų, susijusių su prašymų leidimams gauti pateikimu. Dalis leidimų yra naikinami, nes nebuvo pateikti visi būtini dokumentai, nors tokių dokumentų sąrašą galėtų ir, manau, turėtų generuoti informacinė sistema „Infostatyba“, o nepateikus visų reikiamų dokumentų turėtų neleisti pateikti prašymo.

Dar sudėtingesnės situacijos susidaro tais atvejais, kai dėl dokumentų tinkamumo nesutaria savivaldybė ir Statybos inspekcija, o vystytojui tenka keliauti per visų instancijų teismus ginant savo interesus. Siekiant operatyvumo, Statybos inspekcija tikrina jau išduotus leidimus, tai pateisina, kad kartais kyla abejonių dėl teisėtumo. Nepaisant to, institucijos (išduodančios ir tikrinančios leidimus) turėtų pirmiausia sutarti dėl bendro požiūrio į situaciją ir tik po to spręsti dėl tolesnio leidimo galiojimo. Nesutarimų dėl leidimų statyti pasitaiko ir institucijos viduje. Pvz., žiniasklaidoje buvo rašoma apie prieštaravimus tarp Kultūros paveldo departamento centrinio padalinio ir Vilniaus skyriaus, o tokių nesutarimų pasekmė – statytojų vaikščiojimas po teismus. 

Statybos leidimų naikinimo Lietuvoje klausimai pasiekia ir Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Pvz., byloje „Tumeliai prieš Lietuvą“ Teismas nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pažeidimą, kai teismai nusprendė panaikinti išduotą statybos leidimą. EŽTT laikėsi pozicijos, kad „gero administravimo principas neturėtų užkirsti kelio valdžios institucijoms taisyti savo klaidas, net ir tas, kurios buvo padarytos dėl savo pačių aplaidumo, tačiau naštos už tokių klaidų taisymą neužkraunant asmenims”. 

Ką daryti, kad, siekdami išlaikyti aukštas pozicijas pasauliniuose reitinguose pagal statybos leidimų išdavimo greitį, problemų neperkeltume į nacionalinius ir tarptautinius teismus? Prašymų pateikimo tobulinimas IS „Infostatyba“ galėtų palengvinti procedūras ir užtikrinti, kad visi reikiami dokumentai būtų pateikiami jau pirminėje stadijoje. Teisinio reglamentavimo suderinimas, kuriuo būtų išspręsti prieštaravimai tarp kelių teisės aktų ar planavimo dokumentų, sumažintų ginčų skaičių tarp statytojų ir tikrintojų. Galiausiai kelios valdžios institucijos skirtingus teisės aktų interpretavimus turėtų išsiaiškinti tarpusavyje ir tik po to kelti klausimus dėl statybos leidimo teisėtumo. Šios kelios principinės priemonės leistų statytojus dažniau sutikti statybų aikštelėje, o ne teisme.

 

Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.


Teisininkai: Linas Sesickas



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700